Kodėl A. Matulas įžeidė Vakarų Lietuvos pacientus?(7)

Antanas Matulas teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė klauso vieno vyriausiojo  gydytojo.Tačiau A. Matulas neatskleidžia visų kortų, kurias turi: tiek jis, tiek ministerija galvoje turėjo ir turi kitą kandidatą – Joną Sąlygą.  Toks manevras ir tokia taktika pokeryje vadinama blefu. Tol, kol bus  blefuojama ir veidmainiaujama bei bandoma mulkinti vienas kitą, bandoma imituoti vykstančius konkursus, tikėtis, kad įvyks rimti pokyčiai, yra sunku.

 Šių eilučių autorius 2010 metais savo idėjas dėl reformos pristatė Seimo pirmininkei, tuometiniam sveikatos apsaugos ministrui, neoficialiai bendravo ir su A. Matulu. Tų pristatymų tikslas buvo bendras idėjų ir galimų struktūrų aptarimas, niekada jokiomis progomis nebuvo bandoma užsiminti nė apie vieną kandidatūrą. Tačiau visais atvejais politikai netiesiogiai duodavo suprasti: jie nori, kad vyriausiuoju gydytoju būtų J. Sąlyga.

Ypač įdomi  buvo viename iš susitikimų dalyvavusio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus argumentacija. Jis kelis kartus vis bandė duoti suprasti, kad prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės geriau sutvarkyta mašinų stovėjimo aikštelė, todėl kas esąs  geresnis šeimininkas? Ūkininko, šeimininko motyvas vis nuskambėdavo ir iš kitų  šaltinių: užsakytų  žiniasklaidos priemonių straipsnių, ligonių kasų atstovų. Akivaizdu, kad tai tiesiog viešųjų ryšių kompanijų pasiūlyto įvaizdžio kūrimo, o tiksliau - bandomo nusipirkti įvaizdžio dalis. Tačiau dar yra kita detalė, kurios nežinojo E. Jurkevičius: mašinų stovėjimo aikštelę prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės tvarkė ne pati ligoninė, o Klaipėdos savivaldybė. Jei kalbėti apie gerą šeimininkavimą, tai tada pasirodo, kad geras šeimininkas yra Klaipėdos savivaldybė.

 Klaipėdos universiteto centro steigimas nebuvo numatytas A. Čapliko pasiūlytame plane. Po viešos 2009-2010 metų kampanijos politikai pradėjo pripažinti, kad Klaipėdai reikia universiteto  centro. A. Matulas teigia, kad universiteto centro steigėjais negali būti savivaldybės. Tam būtų reikalinga įstatymo pataisa. Tačiau jis ir vėl nutyli kitą dalyką. Tam, kad būtų įsteigtas universiteto centras, taip pat yra reikalinga įstatymo pataisa. Nes pagal dabartinį įstatymą norint steigti universiteto ligoninę reikalinga, kad universitetas turėtų fakultetą, kuriame būtų rengiami medicinos studentai. Toks reikalavimas apskritai yra unikalus Europoje, nes studentų rengimas ir gydytojų rengimas yra du skirtingi, nors ir tarpusavyje gana glaudžiai susiję procesai.

Sujungus visas tris Klaipėdos suaugusiųjų ligonines į vieną struktūrą, jos atitiktų visus tarptautinius standartus, kad galėtų rengti gydytojus. Tam reikia prie Klaipėdos universiteto įsteigti podiplominio gydytojų rengimo skyrių. Ir taip pat reikia įstatymo pataisos.

Pagal A. Matulą, kuris  turbūt atstovauja nedidelei klikai, išeina taip: mes galime keisti įstatymą ir kurti universiteto centrą, tačiau mes negalime keisti įstatymo ir leisti savivaldybei tapti dalininke. Atseit tada tokie centrai gali atsirasti Alytuje, Marijampolėje. Šis A. Matulo argumentas yra neatlaikantis kritikos. Juk jis pats labai gerai žino, kad nei Alytuje, nei Marijampolėje nėra nei universitetų, nei jų žadama steigti. Klaipėda turi ir universitetą, ir Sveikatos mokslų falkultetą.

A. Matulas viešųjų ryšių prasme žengė dar vieną labai įdomų žingsnį – Klaipėdos savivaldybės sprendimą pavadindamas kvailu. Kad politikai vienas kitą dažnai vadina kvailais, tai jau nieko nestebina – taip apie juos mano ir dauguma Lietuvos rinkėjų. Bet A. Matulas turbūt nėra gerai susipažinęs su faktu, kad būtent tokį sprendimą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai rekomendavo N. Istominos vadovaujama Asmens sveikatos priežiūros komisija, kurioje iš 17 narių net 10 yra pacientų organizacijų atstovai. Nejaugi A. Matulas norėjo pasakyti, kad ir jie yra kvaili?

Garbingam politikui po tokių pareiškimų yra vienas vienintelis kelias – atsistatydinti.

Dr. Audrius Šimaitis