Kauno klinikose pirmą kartą atlikta plaučių arterijų angioplastika

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH).

Reklama

Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę. „Plaučių arterijų angioplastika atliekama pacientams, sergantiems lėtine tromboemboline plautine hipertenzija, kuriems dėl užkimštos vidutinio dydžio ar mažesnės plaučių arterijos ir dėl kitų priežasčių negalima taikyti operacinio gydymo – endarterektomijos, – pastebi profesorius. – BPA procedūros metu atstatoma pažeistų plaučių dalių kraujotaka, todėl pacientams sumažėja dusulys, pagerėja fizinio krūvio toleravimas ir taip galima efektyviai sustabdyti LTPH progresavimą“.

Viena pirmųjų pacienčių, kuriai Kauno klinikose atlikta ši procedūra – 70-ies metų Veronika. Iki tol aktyvų gyvenimo būdą propagavusi moteris nusiskundimų sveikata neturėjo, tačiau laikui bėgant ją pradėjo varginti dusulys. „Iš pradžių į šį simptomą nekreipiau dėmesio, bet jis kasdien tik stiprėjo, – prisimena ji. – Mėgau sportuoti ir važinėti dviračiu. Atsiradus dusuliui, pastebėjau, kad užsiimti šia veikla tapo per sudėtinga, nes vos tik paėjusi kelis žingsnius, turėdavau sustoti ir pailsėti.“

Susirūpinusi savo sveikata, moteris kreipėsi į Kauno klinikų gydytojus. „Ligoninėje gydytojai atliko tyrimus ir diagnozavo, kad sergu plautine hipertenzija, kurią sukėlė lėtinė plaučių embolija“, – sako Veronika.

Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojos kardiologės Rasos Ordienės, lėtinė tromboembolinė plautinė hipertenzija – liga, atsirandanti, kai organizme dėl įvairių priežasčių formuojasi krešuliai, kurie cirkuliuodami galiausiai patenka į plaučių arterijas. Dėl šių priežasčių susiaurėja kraujagyslės, o taip pat sukeliama žala širdies veiklai. „Daugeliui pacientų, skiriant gydymą kraują skystinančiaisiais vaistais, krešuliai ištirpsta ir plaučių pažaida neišsivysto. Jei krešuliai neištirpsta, vis labiau kemšasi plaučių arterijos, didėja jose spaudimas, plaučiai vis sunkiau atlieka kraujo prisotinimą deguonimi, – teigia gydytoja kardiologė. – Šia liga sergantis pacientas pradeda dusti, silpsta jo širdis, blogėja jo fizinio krūvio tolerancija, dėl sutrikusios kraujotakos, blogėja ir kitų organų veikla.“

Kauno klinikose Veronikai taikytas medikamentinis gydymas kraują skystinančiais vaistais ir specifiniais vaistais, skirtais gydyti plautinę hipertenziją – endotelio receptorių antagonistu. Nepaisant paskirto medikamentinio gydymo, pacientės būklė vis tiek blogėjo, todėl jai Kauno klinikose atlikta unikali plaučių arterijų angioplastikos procedūra, kurios metu atstatytas plaučių arterijų praeinamumas. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas, kuris teigia, kad šios procedūros metu plaučių arterijose esantys trombai (krešuliai) praduriami ir suskaidomi specialiais balionėliais. Tokiu būdu kraujas plaučių arterijomis vėl pradeda tekėti, o pacientų savijauta greitai pagerėja.

„Paprastai trombai į plaučių arterijas būna atkeliavę iš kojų ar kitų venų, tačiau kartais dėl įvairių priežasčių net ir skiriant gydymą kraują skystinančiais vaistais, šie trombai neištirpsta. Krešuliai gali būti užkimšę pavienes arba daugelį plaučių arterijų, o kuo daugiau arterijų užsikemša, tuo ilgainiui prasčiau jaučiasi pacientas“, – pastebi prof. R. Unikas.

Jis priduria, kad ilgą laiką pasaulyje sergantiesiems LTPH taikytas vienintelis efektyvus šios ligos gydymas buvo chirurginė operacija, kurios metu pašalinami plaučių arterijas užkimšę trombai, o taip pat ir vidinis plaučių arterijų sluoksnis. „Operacijos metu galima pašalinti krešulius tik iš stambių plaučių arterijų. Tuo tarpu plaučių arterijų angioplastika – yra minimaliai intervencinė procedūra ir ją atliekant, efektyviai atstatoma plaučių arterijų kraujotaka. Todėl gerėja sergančiųjų kraujo prisotinimas deguonimi bei širdies ir kitų organų funkcija“, – tikina skyriaus vadovas.

„Po šios procedūros pacientė jautėsi gerai, kelių dienų bėgyje buvo išleista namo – aiškina R. Ordienė. – Plaučiuose yra daugybė arterijų, kurias atkimšti ir atstatyti kraujotaką jose vienos procedūros metu yra neįmanoma dėl galimų komplikacijų, todėl norint pasiekti optimalų plaučių arterijų angioplastikos rezultatą, vienam pacientui reikalinga atlikti apie 10-12 tokių procedūrų. Pacientei Veronikai ši procedūra bus pakartota lapkričio mėnesį.“

Šiandien Veronika šypsosi ir jau nekantrauja, kada vėl galės pradėti gyventi aktyvų gyvenimą. „Tikiuosi, kad jau pavasarį galėsiu vėl važiuoti dviračiu, – tikisi moteris. – Esu dėkinga visiems gydytojams ir slaugytojams, kurie rūpinasi mano sveikata, o ypatingai prof. S. Miliauskui, prof. R. Unikui, gydytojai kardiologei R. Ordienei ir gydytojai pulmonologei doc. D. Hoppenot.“

Kauno klinikose jau atliktos trys tokios procedūros. Jas atliko gydytoja kardiologė R. Ordienė, prof. R. Unikas, kuriems padėjo ir savo patirtimi pasidalijo Kardiologijos klinikos ir plaučių tromboembolinės ligos centro Otvocke, Lenkijoje, vadovas prof. Marcin Kurzyna. Kauno klinikose planuojama per metus atlikti apie 70-100 tokių plaučių arterijų angioplastikos procedūrų.