Pastebėta, kad organų donorų, sergančių I tipo diabetu, kasa sveria daug mažiau nei sveikųjų. Be to, mažesnė kasa dažnai nustatoma ir pacientams, kuriems susirgti šio tipo diabetu rizika yra didelė. Būtent ši aplinkybė pakišo mintį, jog kasos svoris gali būti potencialiu diabeto biomarkeriu.
Sergančiųjų kasa sveria mažiau
Organų vaizdinė medžiaga, organų donorystės, autopsijų rezultatai rodo, kad 1 tipo diabetu sergančiųjų pacientų kasa yra mažesnė ir sveria daug mažiau nei pacientų, nesergančių I tipo cukriniu diabetu. Tačiau nėra aišku, kokie faktoriai lemia kasos atrofiją ir kada ji prasideda.
Analizei buvo panaudoti medicininės dokumentacijos duomenys, laboratoriniai tyrimai, autoantikūnų patikrinimas. Buvo įvertinti 23 pacientų, nesergančių 1 tipo diabeto, 20 pacientų, sergančių 1 tipo diabetu, ir 8 pacientų, kuriems buvo nustatyti kasos Langerhanso salelių ß ląstelių autoantikūnai, nors diabeto simptomų nebuvo, duomenys.
Buvo nustatyta, kad vidutinis kasos svoris priklausė nuo diabeto laipsnio. Vidutinis kasos svoris kontrolinėje grupėje buvo 81,4 g, pacientų, sergančių 1 tipo diabetu, kasos svoris siekė 44,9 g, o pacientų, kuriems buvo nustatyti tik autoantikūnai be diabeto klinikos, kasa svėrė 61,3 g.
Nors studijos apimtis nebuvo didelė, kaip ir nebuvo įvertintos funkcinės kasos galimybės, rezultatai parodė, kad tiek diabetu segančiųjų, tiek tų, kuriems jo klinikiniai simptomai dar nepasireiškė, kasa sveria mažiau nei sveikų tiriamųjų. Manoma, kad ankstyva organo atrofija gali būti svarbus subklinikinis požymis 1 diabeto tipo patogenezėje.
Patvirtinus rezultatus, ankstyvos kasos atrofijos patikra gali būti įdiegta praktikon. Tolesni tyrimai šioje srityje padės išsiaiškinti mechanizmą, kuo cukrinis diabetas susijęs su kasos atrofija, o prevencinės priemonės, skirtos kasos masės išlaikymui, galimai sustabdys cukrinio diabeto progresavimą.
Nei profilaktikos, nei gydymo
„Pagal kiaulės kasą, liaudiškai vadinamą blužnimi, nustatomas žiemos šaltis ir sniego kiekis. Tokią pat reikšmę kasos dydis turi medicinoje, juk jos gyvam žmogui neištrauksi pamatuoti“, – paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus, paironizavo gydytojas endokrinologas Andrej Levinger.
Jis „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas reanimacijos skyriuje, kai pradeda vystytis ketoacidozė ir yra beveik visiškas insulino trūkumas dėl to, kad antikūnai jau nužudė kasos beta ląsteles.
„Viskas pavėluotai ir jau negrįžtamai... Deja, jokios profilaktikos šiuo metu nėra, tik vis randami nauji genai, atsakingi už ligos atsiradimą ir vystymąsi. Gydymas irgi dar neatrastas, o iš karto ir visam gyvenimui skiriamas insulinas. Tai iš tikro ne gydymas, o tik pakaitinė terapija, tiesiog papildanti insulino trūkumą“, – sakė A. Levinger.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Kaddis J, et al "Pancreas organ weight in individuals with disease-associated autoantibodies at risk for type 1 diabetes" JAMA 2012; 308: 2337-2339.