Dirbtinė kasa – reali cukrinio diabeto gydymo alternatyva?

Dirbtinės kasos išradimas ir klinikinis bandymas – milžiniškas šuolis I tipo cukrinio diabeto gydyme. Ar ši algoritmais valdoma ir išmaniajame telefone veikianti  sistema galėtų pakeisti diabetikų gyvenimus į gerąją pusę? – domisi Medical News Today.

Reklama

Pagal ligų kontrolės ir prevencijos centro (The Centers for Disease Control and Prevention) duomenis, beveik 1 iš 10 amerikiečių serga cukriniu diabetu (CD). Maždaug 5 proc. jų – I tipo diabetu, o tai atitinka 1,5 mln. gyventojų.

Dabartinis I tipo diabeto gydymas efektyvus, bet gana varginantis. Pacientai privalo patys reguliariai tikrintis gliukozės lygį kraujyje ir susileisti atitinkamą insulino dozę – tai nėra malonu ir patogu,  be to, palieka atsitiktinės žmogiškosios klaidos tikimybę, todėl vis ieškoma geresnių gydymo galimybių.

Naujas daug žadantis išradimas – dirbtinė kasa. Apie šią idėją diskutuojama jau dešimtmečius, bet tik visai neseniai atsirado galimybė ją iš tiesų įgyvendinti.

B. Kovatchev ir jo komandos iš Virdžinijos medicinos mokyklos universiteto (The University of Virginia School of Medicine) sukurtas prietaisas gali pagerinti milijonų žmonių gyvenimus.

B. Kovatchev mintis apie naują išradimą puoselėjo nuo 2006 m., tačiau iš pradžių sistema, galinti matuoti gliukozės kiekį paciento kraujyje ir dozuoti insuliną, atrodė tiesiog neįmanoma. Mokslininkų bendruomenė kalbas apie dirbtinę kasą taip pat sutiko skeptiškai, tačiau mokslininkas nenuleido rankų: „Mes įrodėme, kad tai ne tik įmanoma, bet gali veikti tiesiog išmaniajame telefone“.

Insulinas – kasos išskiriamas hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir mažinantis jos kiekį kraujyje. I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, naikinančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Polinkis susirgti yra nulemtas genetiškai, o ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kita. Pacientams tenka visą gyvenimą gydytis insulino injekcijomis.

II tipo cukrinis diabetas susijęs su gyvenimo būdu; persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi ligos atsiradimo faktoriai. Gydantis būtina keisti gyvenseną ir vartoti medikamentus.

Dirbtinė kasa yra nešiojamas belaidis prietaisas, susietas su gliukozės kiekio kraujyje matuokliu, insulino pompa ir nuotoline stebėjimo sistema. Ji kas 5 minutes pamatuoja gliukozės lygį kraujyje ir toliau analizuoja duomenis. Prietaisas yra valdomas algoritmais ir per ploną adatėlę skiria apskaičiuotą insulino dozę, pacientui neišliejant nė lašelio kraujo.

Būtent algoritmai yra tikroji naujovė. Viskas sukonstruota taip, kad būtų įmanoma nuspėti, kokią insulino dozę ir kada suleisti. Momentinė reakcija būtų nepakankamas pasiekimas, svarbiausia yra galimybė nuspėti gliukozės kiekio kraujyje piką, užbėgti pokyčiams už akių ir pritaikyti prietaisą prie individualaus organizmo jautrumo insulinui. Toks yra įprastas kasos darbas, tačiau sukurti taip veikiantį prietaisą – iš tikrųjų nelengva užduotis.

Dabar prasidėjo paskutinis dirbtinės kasos klinikinių bandymų etapas, vykdomas JAV ir Europoje. Pirmoje fazėje 240 pacientų, sergančių I tipo cukriniu diabetu, 6 mėnesius bandys sistemos veiksmingumą. Antroje fazėje 180 iš jų bandymą tęs dar 6 mėnesius. „Kad tikslas būtų pasiektas, prietaiso saugumas ir efektyvumas turi būti įrodytas ilgalaikiuose bandymuose pacientų kasdieniniame gyvenime“, - komentuoja išradėjas.

Kol kas mokslininkai dar svarsto, kaip prietaisą padaryti dar patogesnį, – galbūt jį būtų galima nešioti tik tam tikru paros metu, pavyzdžiui, naktį arba po valgio.

Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Tad dirbtinė kasa būtų naujas ir efektyvus, daugelio pacientų gyvenimus palengvinantis gydymo būdas.