Kas signalizuoja apie laktozės netoleravimą ir ką tokiu atveju daryti

Pučia pilvą, skauda galvą, viduriuojate, o gal veidą ėmė berti spuogeliais ar sutriko atmintis? Jeigu šiuos simptomus pastebite pavartoję pieno produktų, labai gali būti, kad jūsų organizmas neskaido laktozės (pieno cukraus) – su šia problema susiduria daugiau nei 30 proc. lietuvių. Pasak Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vaikų gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, šalyse, kur tradiciškai daugiau vartojama pieno produktų, t.y. Šiaurės Europoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, yra daugiau laktozę toleruojančių žmonių nei kitose šalyse, ypač Azijos šalyse ar Afrikoje. Laktozę toleruojantys žmonės turi geną, lemiantį, kad jų organizmas gamina pakankamai fermento laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų.

Reklama

„Laktozės netoleravimas (hipolaktazija) atsiranda, kai žarnynas dėl įvairių priežasčių nesugeba suskaidyti šio tik žinduolių piene ir jo produktuose esančio angliavandenio ir dėl to pasireiškia įvairūs simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, pykinimas. Pieno cukraus netoleravimas tarp vaikų yra retesnis nei tarp suaugusių – tai paaiškinama tuo, kad šis sutrikimas dažniausiai yra įgytas, o ne įgimtas, mat tik gimę kūdikiai plonajame žarnyne jau turi laktozę skaidančios laktazės – jos kiekis ima mažėti su amžiumi“, – sako doc. Dr. V. Urbonas. Pasak jo, kartais pasitaiko, kad vaikas, anksčiau toleravęs laktozę, staiga pradeda jos netoleruoti – tai dažniausiai pasitaiko tiems, kurie sirgo virusine (rotovirusu, noravirusu ar kt.) ar bakterine žarnyno infekcija (salmonelioze ar kt.), serga celiakija ar Krono liga. Naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, dažnai kurį laiką netoleruoja laktozės.

Įprastai plonojoje žarnoje gaminasi fermentas, vadinamas laktaze, skaidantis laktozę į gliukozę ir galaktozę, kurios pro plonosios žarnos sienelę patenka į organizmo vidų. Jeigu laktazės nepakanka, į storąją žarną patenka neskaidyta laktozė, kurią pradeda skaldyti žarnyno bakterijos – taip susidaro rūgštys bei dujos, sukeliančios nemalonius pojūčius. Hipolaktazija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje ir Azijoje – šiuose žemynuose šis sutrikimas diagnozuojamas iki 61–100 proc. atvejų. Europoje laktozės netoleravimo paplitimas mažesnis: nuo 2 proc. Skandinavijoje iki 70 proc. kai kuriuose Italijos regionuose, suaugusiems Lietuvos gyventojams hipolaktazija nustatyta 31–36 proc. atvejų. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, jos paplitimas priklauso nuo amžiaus: 7 m. amžiuje – 9 proc., 10 m. – 20 proc., o 12–14 m. grupėje paplitimas panašus į suaugusiųjų.

Gyvuliniame piene yra daugiau vertingų medžiagų nei sojų ar migdolų piene, tad šių biologinių baltymų nevartojimas gali atsiliepti sveikatai.

Kad būtų galima nustatyti hipolaktazijos diagnozę, atliekami specialūs kraujo, iškvepiamo oro tyrimai, kartais plonosios žarnos biopsija ir labai retai genetiniai tyrimai, tačiau dažnai šį sutrikimą galima įtarti tiesiog paklausus žmogaus, kaip jis toleruoja išgertą pieną ar jo produktus (grietinėlę, varškę, grietinę, ledus ir kt.) ir kaip jaučiasi, kai pieno produktų nevartoja. Labai svarbu žinoti, kad simptomų atsiradimui turi reikšmės suvalgyto pieno produkto kiekis – kuo daugiau, tuo stipresni nusiskundimai.

Laktozės netoleravimą galima įtarti, jei, suvalgius pieno produktų ar netgi valgant ne pieno produktus (juose gali būti įdėta laktozė kaip priedas) be aiškios priežasties atsiranda šie simptomai*:

• Pilvo pūtimas, gurgėjimas, skausmas – pasireiškia iki 100 proc. laktozės netoleruojančių žmonių.
• Dujų kaupimasis – pasireiškia iki 100 proc.
• Viduriavimas – 70 proc.
• Pykinimas be aiškios priežasties – 78 proc.
• Vėmimas – 78 proc.
• Koncentracijos, trumpalaikės atminties sutrikimas – 82 proc.
• Raumenų ir sąnarių skausmas – 71 proc.
• Galvos skausmas – 86 proc.
• Nuovargis be priežasties – 63 proc.
• Alerginiai bėrimai – 40 proc.
• Burnos opos – 30 proc.
• Širdies ritmo sutrikimas – 24 proc.
• Padažnėjęs šlapinimasis – mažiau nei 20 proc.

„Dažnai pastebėję ir nustatę laktozės netoleravimo simptomus, žmonės ima elgtis drastiškai ir visai atsisako pieno produktų arba juos pakeičia augaliniais atitikmenimis, tačiau toks sprendimas nėra teisingas, nes gyvuliniame piene yra daugiau vertingų medžiagų nei sojų ar migdolų piene, tad šių biologinių baltymų nevartojimas gali atsiliepti sveikatai. Negalintys vartoti pieno produktų, tačiau juos mėgstantys, gali vartoti jų mažomis porcijomis kelis kartus per dieną – taip organizme reikalingas perdirbimui laktazės kiekis spės atsinaujinti ir žmogus nejaus neigiamų pasekmių. Pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku, vaistinėse galima įsigyti fermento laktazės turinčius preparatus. Jų sudėtyje esantys laktazės fermentai skaido pieno produktuose esančią laktozę“, – sako gastroenterologas doc. V. Urbonas.

*Jungtinėje Karalystėje atlikus tyrimą su 133 suaugusiais ir paskelbus duomenis medicinos žurnale „Postgrad Med”  J 2005;81:167-173.