Kas sieja hortenzijų žiedus, pomidorų marą ir jodą?

Pasirodo, susiję labiau nei manome. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar vonios lentyną. Kūrybingų paskirčių netrūksta: gėlėms, kvapams, dėmėms, daržovių apsaugai ar grožiui. Bet ar tokie eksperimentai tikrai saugūs? 

„Gana dažnai vaistiniai preparatai perkami ne gydymui, o visai kitoms reikmėms“, – sako vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Anot jos, tarp dažniausiai netradiciškai naudojamų preparatų – jodas, amoniakas, aspirinas, vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, aktyvintoji anglis ir briliantinis žaliasis.

Pomidorams, dėmėms ir kvapams

Pasak vaistininkės, šių preparatų paklausa itin išauga vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį, kai įsibėgėja pomidorų sezonas.

„Pacientai mini, kad nori apsaugoti pomidorus nuo maro, tuomet perka jodą ar amoniaką. Norintys universalaus valiklio dėmėms ar audiniams balinti ieško vandenilio peroksido“, – pasakoja S. Korbutaitė.

Kai kurie pacientai vaistininkams net dalija patarimus: kalio permanganatas tinka sėkloms dezinfekuoti, jodas ir briliantinis žaliasis – augalų „žaizdoms“ gydyti, o aspirinas, pasirodo, skatina žydėjimą. Aktyvinta anglis yra populiari kvapų naikintoja.

„TikTok“ įkvėpimai ir grožio eksperimentai

Netikėtų eksperimentų griebiasi ne tik vyresni klientai. Netradicinių panaudojimo būdų ieško ir jaunesni pirkėjai.

„Jaunesni žmonės dažnai ateina su idėjomis iš „TikTok“ ar „Instagram“, ieškodami preparatų veido kaukėms ar kitoms grožio procedūroms“, – pastebi vaistininkė.

Ar tai pavojinga?

S. Korbutaitės teigimu, nors kai kurie liaudiški metodai gali būti veiksmingi, naudoti vaistus ne pagal paskirtį – rizikinga.

„Galima apsinuodyti jodo ar amoniako garais, o šios medžiagos, patekusios į aplinką, teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. Vaistai nėra testuoti nei su augalais, nei paviršiais, nei aplinka“, – pabrėžia ji.

Tarp visų minėtų preparatų santykinai saugesni – tik aktyvinta anglis ir žemo stiprumo vandenilio peroksidas. Kiti reikalauja didesnio atsakingumo ir žinių.

Įspėjimai – tik su argumentais

„Kartais tikrai tenka perspėti, kad geriau nenaudotų vaistų buityje. Bet pastebėjau: įspėjimai nelabai veikia, jei nepamini realios rizikos. Tik kai pasakai, kuo konkrečiai tai pavojinga sveikatai ar aplinkai, žmonės susimąsto“, – aiškina vaistininkė.

Jos nuomone, vaistinėje neturėtume ieškoti buitinės chemijos pakaitalų. Jei kyla buities problemų, vertėtų rinktis tam skirtas, patikrintas priemones.