Vaistininkė: blusų užsikrėtimo šaltiniai nesusiję su nešvara

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų kur kas sunkiau nei išvengti, – rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai. 

Pasak vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją.

„Net jei neturite gyvūnų, blusomis galima užsikrėsti vietose, kur lankosi benamiai gyvūnai ar graužikai: rūsiai, sandėliukai, laiptinės, kiemai, parko pievelės. Kelionės metu verta būti atsargiems ir viešbučiuose, o ypač – viešajame transporte“, – sako vaistininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad blusų užsikrėtimo šaltiniai nėra susiję su nešvara – net tvarkinguose namuose gali atsirasti šie parazitai, jei blusa ar jos kiaušinėliai buvo įnešti su rūbais ar daiktais.

„Kolegė pasakojo, kaip užsikrėtė blusomis rūsyje, kuriame glaudėsi benamės katės. Tiesioginio kontakto nebuvo, bet parazitai – jau namuose. Nors tokios situacijos retos, jos labai gerai primena, kad blusos gali tykoti ir visai netikėtose vietose“, – priduria S. Korbutaitė.

Kaip atpažinti blusų įkandimus?

Blusų įkandimai – tai smulkios, ryškiai raudonos, itin niežtinčios papulės, dažniausiai susitelkusios į kelias linijines grupeles ant apatinių kūno vietų – kulkšnių, pėdų ar blauzdų.

„Dažnai jie painiojami su blakių įkandimais, bet blakių įkandimai būna didesni, labiau patinę ir pasireiškia tose vietose, kurios liečiasi su lova. Uodų įkandimai – pavieniai. Kartais žmonės blusų įkandimus supainioja net su dilgeline, tačiau ši migruoja ir neturi vieno taško“, – aiškina S. Korbutaitė.

Net ir turėjus kontaktą su rizikinga aplinka, pasak vaistininkės, blusų invazijos galima išvengti, jei reaguojama greitai.

„Būtina nusipurtyti drabužius, iškart persirengti ir išskalbti rūbus 60 °C temperatūroje. Kitą dieną – intensyviau išsiurbti grindis, stebėti kūną ir aplinką bent savaitę. Jei per tą laiką neatsiranda naujų įkandimų – vadinasi, blusos nespėjo įsikurti“, – ramina vaistininkė.

Kaip apsaugoti namus ir augintinius?

Vaistininkė pabrėžia, kad blusų profilaktika turi būti nuolatinė ir kompleksinė. Reguliariai siurbiant ir plaunant grindis, skalbiant gyvūnų guolius, pledus bei kitą tekstilę ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, galima efektyviai sumažinti riziką. Augintiniams rekomenduojama naudoti apsauginius lašelius ar antkaklius su repelentais.

„Jeigu augintiniai tinkamai apsaugoti, o namai palaikomi švarūs, blusos paprasčiausiai nespėja įsikurti“, – sako ji.

Pasak S. Korbutaitės, net ir alergiški žmonės, kurie dažnai atsargiau renkasi priemones dėl galimų nepageidaujamų reakcijų, gali apsisaugoti nuo blusų – svarbiausia rinktis saugius ir patikimus sprendimus.

„Saugiausia strategija – prevencija ir netoksiška augintinių apsauga. Tabletės ar kokybiški lašeliai veikia efektyviai ir saugiai, todėl net žmonės, turintys jautrią odą ar polinkį į alergiją, gali ramiai palaikyti aplinką be blusų“, – pažymi ji.

Ką daryti įtarus blusų invaziją?

• Pastebėjus galimą blusų invaziją, vaistininkė pataria nedelsti ir imtis kelių svarbių žingsnių. Pirmiausia reikėtų patikrinti augintinius, ypač kryžkaulio ir pilvo sritis – būtent čia dažniausiai kaupiasi blusos arba jų išmatos, kurios primena smulkius juodus trupinius.

„Jei randama juodų dalelių, kurios sušlapintos paraudonuoja – tai gali būti blusų išmatos. Tokiu atveju būtina kuo greičiau pasitelkti specialias priemones, skirtas gyvūnams“, – sako S. Korbutaitė.

• Toliau svarbu išvalyti aplinką – ne paviršutiniškai, o kruopščiai. Pasak vaistininkės, būtina intensyviai siurbti grindis, kilimus, baldus, grindjuostes – ir ne vieną kartą, o bent du ar tris kartus per savaitę. Visa tekstilė, įskaitant gyvūnų guolius, pledus ar drabužius, turėtų būti skalbiama ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje.

„Jei po savaitės vis dar atsiranda naujų įkandimų, tai ženklas, kad vien higienos gali nepakakti – tokiu atveju reikėtų naudoti specialius purškalus su medžiagomis, stabdančiomis blusų vystymąsi. Svarbu juos naudoti palei grindų pakraščius, kur dažniausiai slepiasi parazitai“, – pataria S. Korbutaitė.

Jos teigimu, pavieniai įkandimai gali pasitaikyti dar kelias savaites, nes iš kokonų išsirita naujos blusos. Tačiau jei blusų vis mažėja, vadinasi, priemonės veikia, ir svarbiausia išlaikyti nuoseklumą.

„Reikia stebėti aplinką ir kūną bent 2–4 savaites. Jei įkandimų nedaugėja ir situacija gerėja – vadinasi, blusos nebesidaugina. Bet jei pokyčių nėra, gali būti, kad židinys slepiasi pačiame pastate: rūsiuose, laiptinėse. Tada padės tik profesionali dezinfekcija“, – pažymi vaistininkė.