Kardamonas (Elettaria Cardamomum, sanskritu Elaichi) priklauso imbierinių šeimai. Po šafrano ir vanilės tai brangiausias ir populiariausias prieskonis.
Kardamonas – nendrinio imbierinių šeimos augalo pluoštinės ankštys ir jose esančios sėklos. Kardamono sėklos bręsta ankštyse ištisus metus, bet skirtingu laiku, dėl to gali būti renkamos tik rankiniu būdu po vieną atrenkant nevisai sunokusias, kol šios sunokusios nesprogo ir neišbarstė brangių sėklų.
Šviesiai žaliais aštraus ir saldaus skonio jo vaisiais aromatizuojami gėrimai ir saldieji patiekalai. Idealiai tinka vegetarinėms sriuboms, dedamas į padažus, bulvių mišraines, ryžius, troškintus vaisius. Trečdalio šaukštelio malto kardamono sėkliukių pakanka aromatizuoti patiekalui 5-6 žmonėms. Karštiems patiekalams kardamoną dedame likus 5 min. iki gaminimo pabaigos. Stipraus kardamono aromato nepanaikina net aukšta temperatūra orkaitėje.
Kardamoną smulkinkite tik prieš pat naudojimą, kitaip praras savo savybes ir bus bevertis. Nemaltas laikosi labai ilgai – kelerius metus.
Nors Indijoje kardamonas buvo žinomas jau kelis tūkstančius metų, Europoje jis kartu su cinamonu buvo aprašytas Senajame Testamente tik IV a. pr. Kr., o plačiau pradėtas vartoti Europoje tik viduramžiais. Tuomet kardamoną pardavinėdavo vaistinėse kaip be galo brangų vaistą.
Iš tiesų kardamono kvapas toks daugialypis, kad sunku patikėti, jog čia vieno augalo vaisius. Tuo naudodavosi vaistininkai, įtikinėdavę ligonius, jog vaistas sukurtas iš daugybės sudedamųjų dalių ir turi be galo daug gydančių savybių. Nors tuo metu vaistininkai manė apgaudinėjantys, kardamonas iš tiesų veikdavo.
Kardamonas Ajurvedoje
Kardamonas yra satviškas (dorybės) prieskonis, todėl ypač naudingas jogams, praktikuojantiems dvasines tradicijas. Ajurvedoje jis žinomas kaip ,,tridoša“ – tas, kuris subalansuoja tris žmogaus kūno tipus - pita, vata ir kapha.
Kardamonas turi savybę šalinti amą (toksinus). Ajurvedoje jis vartojamas maltas, užverdant su pienu: trečdalis arbatinio šaukšteliuo kardamono puodeliui pieno.
Jis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda normalizuoti kraujagyslių sienelių aprūpinimą krauju, šalinti kraujo indų spazmus, balansuoti per stiprią skydliaukės veiklą. Jis lengvina atsikosėjimą, vartojamas dantų ir dantenų infekcijoms gydyti, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą.
Aromatinė arbata iš kardamono: trečdalis šaukštelio malto kardamono sėkliukių, tiek pat džiovinto imbiero ir du malti gvazdikėliai puodeliui vandens (200 ml). Padeda persivalgius ar nevirškinant, aktyvuoja žarnyno veiklą.
Kardamonas gerai subalansuoja virškinimo sutrikimus vaikams, esant nerviniam pagrindui (padidėjus vata došai). Šiais atvejais reiktu kardamoną derinti su pankolio sėklomis. Nenaudoti esant skrandžio opoms, padidėjusiai pita došai.
Ypač skani ir labai naudinga arbata lygiomis dalimis sumaišius kardamoną, kuminą ir kalendrą. Ji pašalina sunkumą visame kūne.
Keletas sukramtytų kardamono sėkliukių yra nuostabus tonikas širdžiai.
Suteikia puikų burnos kvapą.
Kitos sveikatinančios savybės
Suvalgę kasdien 4-5 sėkliukes kardamono su šaukšteliu medaus pagerinsite regėjimą, nervų sistemos veiklą ir apsaugosite savo organizmą nuo kenksmingų mikrobų.
Kardamonas mažina vandens ir gleivių kiekį organizme, todėl jį galima dėti kepant vaisius, ypač kriaušes. Puikus receptas, padedantis valyti bronchus ir plaučius nuo gleivių: imame kietą kriaušę, pašaliname sėkliukes, farširuojame medumi, sumaišytu su maltomis kardamono sėkliukėmis, ir kepame.
Kardamonas yra vokalistų palaima, nes jis padeda pagerinti balsą. Geriant su pienu atpalaiduoja balso stygas.
Kardamonas turi kalcio, fosforo, geležies, magnio ir cinko. Gamtinio cinko jame yra daugiau nei kituose prieskoniuose. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B21, B3.