Kalnuose atsiskleidžia tikrasis lietuvių temperamentas

Lietuviams vis dažniau renkantis atostogas ant slidžių, ekspertai pastebi, kad būtent slidinėjimo trasose atsiskleidžia karštas jų temperamentas bei azartiškumas. Nenorėdami atsilikti nuo labiau pažengusiųjų, žmonės ne visuomet pasveria savo galimybes, todėl patiria traumas ar netyčia sužeidžia kitus.

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialisto Andriaus Žilėno teigimu, prieš vykstant į kalnus, reikėtų įvertinti, jog atostogos ant slidžių gerokai skiriasi nuo atostogų ant jūros kranto. Slidinėjant išauga ne tik asmeninių traumų rizika – užkliudyti šalia trasoje esantį slidininką ar sugadinti jo inventorių taip pat yra didelė tikimybė.

„Klasikinės slidinėjimo šalys, kurias dažniausiai renkasi Lietuvos turistai – Austrija, Italija, Prancūzija, Slovakija. Populiarėja trumpos kelių dienų kelionės į kaimynines šalis – Latviją, Lenkiją. Slidininkų neatgraso galimi patempimai, išnirimai ar lūžiai, tačiau galima konstatuoti, kad daugelis suvokia galimas rizikas, nes paprastai pasirūpina tiek kelionės, tiek bagažo, tiek civilinės atsakomybės draudimu“, – sako A. Žilėnas.

Pasak A. Žilėno, rimtesnės, brangiau kainuojančios žalos patiriamos užsienio šalyse, kalnuose, kur trasos yra ilgesnės ir sudėtingesnės, o atvykus tūkstančius kilometrų nesinori laiko leisti vadinamuosiuose „varlinukuose“. Tačiau ir paprasčiausias kojos nikstelėjimas slidinėjant Latvijoje ar Lenkijoje gali priversti atostogas baigti gipse.

Specializuoto slidinėjimo kelionių organizatorius Lietuvoje „Hi Mountains“ atstovas Karolis Mažulis pastebi, jog nors vyrauja tradicinės kelionių kryptys, populiarėja ir nauji maršrutai – Andora, Gruzija, Ukraina. Slidinėjimo keliones visame pasaulyje organizuojantys ekspertai teigia, jog traumas vis dėlto dažniausiai patiria mažiau patyrę slidininkai.

„Atidiems rekomenduoju būti visiems, tačiau traumas dažniau patiria pradedantieji slidininkai. Žinių stoka, skubėjimas, noras spėti su visais veda prie klaidų, šios prie griuvimų, o griuvimai – prie traumų. Traumų tikrai galima išvengti jaučiant savo kūną ir tobulėjant po truputį. Įdomus dalykas, kad nors lietuviai tikrai negarsėja karštu temperamentu, apie slidinėjimą tikrai taip nepasakyčiau. Kalnuose mes tampame itin sportiški, azartiški ir dažnu atveju – net per daug pasitikintys savimi“, – teigia K. Mažulis.

Jo teigimu, kiekvieną slidinėjimo dieną verta pradėti apšilimu ir įvertinti oro sąlygas. Esant debesuotam orui, sningant verta slidinėti lėtesniu tempu, o inventorius kaskart turi būti idealios būklės.

K. Mažulis pataria pradedantiems slidininkams pirmiausiai „apšilti“ Lietuvoje, ypač jei slidinėti ruošiamasi su visa šeima ar pirmą kartą vežtis vaikus. Tą galima padaryti Druskininkų sniego arenoje, jei tinkamos oro sąlygos – Vilniuje, Ignalinoje ar Anykščiuose esančiose trasose, kur išmokstama pagrindinių taisyklių.