Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Kalcis ir vitaminas D3 neapsaugo moterų nuo kaulų ligų. O kas saugo?

Audrė Bartaševičiūtė | Šaltinis: vlmedicina | 2013-09-02 00:01:27

Artėjant rudens sezonui ir po truputį baigiantis šviežių vaisių, uogų ar daržovių atsargoms, dažnas susimąsto, kokiais vitaminais apsirūpinti šaltuoju periodu. Vieni prisimena seną gerą vitaminą C imunitetui ar žuvų taukus su omega 3, kiti – kalį, magnį, mineralus širdžiai. Treti – kompleksinius vitaminus mitybai papildyti arba susidėlioja visavertį „žiemos valgiaraštį“, kad jokių vitaminų bei mineralų pirkti ir vartoti nereikėtų. Štai vyresnio amžiaus moterys, siekdamos išvengti artrito, kaulų retėjimo, kitų tokio amžiaus grupei būdingų kaulų ligų, prisimena kalcio bei vitamino D3 papildus.

 

Baseinas
Atliekant pratimus vandenyje krūvis sąnariams sumažėja daugybę kartų. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Nauda ar jokios naudos?

Iki šiol tikėta, jog kalcis su vitaminu D3 yra nepakeičiamas kompleksas sveikiems dantims, kaulams, raumenims. Abi medžiagos būtinos augančiam organizmui (t. y. vaikams), kaulų ligų profilaktikai kiekvienam suaugusiajam. Manoma, kad esant lūžiams, kalcis su vitaminu D3 padeda greičiau sveikti, atsistatyti kaulinei struktūrai. Štai vyresnio amžiaus moterys po menopauzės apskritai turi didesnę riziką susirgti kaulų ligomis – artritu, kaulų tankio retėjimu, kaulų masės mažėjimu ir t. t. Padidėja lūžių, traumų  rizika. Šio amžiaus moterų grupei kone kiekvienas gydytojas rekomenduoja gerti kalcį ir vitaminą D3 tam, kad ateityje neprisireiktų cheminių preparatų kaulų ligoms. Dar gi būta informacijos, jog kalcis gali padėti įveikti žarnyno vėžį ar apsisaugoti nuo jo.

Visgi naujausi tyrimai gana negailestingi iki šiol buvusioms kalcio ir vitamino D3 naudos teorijoms. Taip, šios medžiagos nepamainomos kiekvieno žmogaus normaliai skeleto – raumenų sistemos veiklai. Tačiau gal pakankamą kiekį gauname su maistu? Gal vyresnio amžiaus moterys neturėtų tikėtis apčiuopiamos naudos nepertraukiamai vartodamos šį kompleksą?

Kalcis ir vitaminas D3 sergant artritu

Artritu, arba sąnarių uždegimu, serga nemaža dalis gyventojų, vyresnių nei 65 metai. 60 proc. jų – moterys. Sergantys žmonės jaučia nuolatinius sąnarių skausmus, juos vargina sąnarių tinimas, darosi sunku judėti. Artritu kartais susergama dėl infekcijų, traumų, dažniau – dėl medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyros sutrikimo. Būtent dėl pakitusios medžiagų apykaitos ir hormonų disbalanso artritu dažniau serga moterys po menopauzės. Negydomas artritas gali pažeisti širdį, inkstus, kepenis, plaučius.

Daugelis kenčiančiųjų nuo artrito simptomų kasdien vartoja ne tik jiems paskirtus vaistus, bet ir kalcio su vitaminu D3 papildus. Taip tikimasi sušvelninti skausmus, atkurti kaulinį audinį, išvengti ligos progresavimo. Tačiau vieno medicinos centro JAV hematologai nustatė, jog kasdienis šių papildų vartojimas greičiausiai neturi jokios didelės įtakos mūsų kaulų, skeleto tvirtumui, uždegimų prevencijai, skausmams.

Dvigubai randomizuoto  placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu peržiūrėta 36  282 moterų po menopauzės medicininių įrašų, sveikatos bylų. Analizuota sveikatos būklė prieš tyrimą ir po jo, tyrimo metu nuolat buvo atliekamos išsamios apklausos. Pirmoji dalis moterų kasdien kelis metus iš eilės vartojo kalcio ir vitamino D3 papildus, t. y. 1000 mg kalcio citrato ir 400 TV (tarptautiniai vienetai) vitamino D3. Kita dalis gaudavo placebą. Kitaip tariant, į jų organizmą kalcis patekdavo tik su paprastu maistu be jokių papildomų priemonių.

Po trejų metų iš didžiulio tirtųjų moterų skaičiaus atsitiktinai pasirinkta po 2 tūkst. moterų iš abiejų kategorijų – vartojusių papildus ir nevartojusių. Kad rezultatai būtų kuo objektyvesni, pasirinktų moterų gyvenimo būdas buvo panašus: panaši mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai (rūkymas), panašus kūno masės indeksas. Nustatyta, kad tiek placebą vartojusioms, tiek papildus gėrusioms moterims sąnarius maudė, gėlė, jie tindavo vienodai dažnai ir stipriai.

Surinkę visus duomenis, apdoroję rezultatus tyrėjai nustatė, kad kalcio ir vitamino D3 gavimas iš kasdieninio maisto arba iš maisto papildų turėjo tokią pačią įtaką kaulų ligoms abiejose grupėse – tiek moterų, kurios vartojo papildus, tiek placebo grupei. Prieš pat tyrimą apklausus visas moteris iš abiejų grupių, 73 proc. moterų skundėsi nepakeliamu sąnarių skausmu ir 34 proc. - sąnarių paburkimu. Po tyrimo rezultatai buvo tokie: 75 proc. moterų tebesiskundė sąnarių skausmais, 33 proc. - tinimu. Nepriklausomai nuo to, ar jos vartojo kalcį ir vitaminą D3, ar placebą. Vadinasi,  jokio kliniškai svarbaus pagerėjimo geriant kalcį ir vitaminą D3 nenustatyta. Ir didelės apimties, kelerius metus trukęs tyrimas turėtų tai visiškai pagrįsti.

Ypač kalcio su vitaminu D3 hematologai nepatarė vartoti žmonėms, kurie linkę į inkstų, šlapimo pūslės, tulžies pūslės akmenų formavimąsi, nes šis procesas kalcio preparatų gali būti paskatintas.

Tad jei iki šiol veiksmingomis laikytos priemonės pasirodė nesančios veiksmingos - kas gali padėti?

Pagalba sergant kaulų ligomis

Nors studijos ir neįrodė naudos iš kalcio ar vitamino D3 sergant kaulų ligomis, nenuginčijamai svarbus išliko sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, saugiai parinkti medikamentai arba net alternatyvioji medicina.

Fizinio krūvio stoka, nutukimas, rūkymas, žinia, skatina uždegiminių sąnarių procesų atsiradimą, progresą. Tad pirmiausia patariama numesti svorio, jei jis yra didesnis, nei rekomenduojama. Kūno masės indekso mažinimas ne tik palengvins apkrovą sąnariams, bet ir padės išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų. Gyvenimo kokybė ir sveikata gerės visapusiškai, taip pat padidės judrumas, sumažės tikimybė ateityje patirti sąnarių sužeidimų, traumų.

Reguliari mankšta, sportiniai žaidimai ar šokiai padeda sąnariams išlikti lankstiems ir atsparesniems. Svarbu pasirinkti širdžiai malonią fizinio užsiėmimo rūšį, pasikonsultuoti su specialistu dėl saugaus pratimų atlikimo. Ypač rekomenduojamas plaukimas arba vandens aerobika, mat atliekant pratimus vandenyje  krūvis sąnariams sumažėja daugybę kartų. Kaip ir susižalojimų tikimybė. Sąnarių maudimą, patinimą mažina ir šalčio bei šilumos terapija: šildantys arba šaldantys kompresai gali padėti numalšinti skausmą.

Negalintiems sportuoti rekomenduojama fizioterapija, masažai. Taip padidinama judesių amplitudė, stiprinami raumenys ir raiščiai aplink sąnarius.

Šaltuoju metų laiku sąnarius patariama saugoti nuo šalčio: dėvėti šiltus rūbus, patogią avalynę, esant reikalui, įsigyti elastines juostas, kurios palaikys šilumą ir imobilizuos sąnarį, sumažins skausmus.

O medikamentų nuo artrito yra įvairių. Skausmą malšinantys, priešuždegiminiai geriamieji preparatai, tepalai ar natūraliu pagrindu pagaminti kremai įtrynimui, masažui – pirmasis pasirinkimas. Žinoma, prieš tai geriau pasitarti su sveikatos specialistu.

Kai kuriais atvejais, kai medikamentai, fizinis krūvis ir dieta nepadeda, prireikia ir chirurginio gydymo. Būtina atkreipti dėmesį, kad toks gydymas atliekamas tik būtinais atvejais dėl dažnai pasitaikančių komplikacijų. Nors šiuolaikinės technologijos ir medžiagos leidžia sukurti gana saugius kelio ar klubo sąnario pakaitalus pažeistam sąnariui, tokių komplikacijų vis tiek pasitaiko. Mažesniems sąnariams naudojamas šiek tiek kitoks chirurginis metodas. Sujungiami kai kurie kaulai ir formuojamas tvirtas kaulinis darinys riešo, alkūnių, pirštų sąnariams.

Nors pakankamai įrodymų apie alternatyviosios medicinos naudą sergantiems kaulų ligomis stinga, daugelis ligonių išbando ir šį metodą.

Manoma, kad didžiausią naudą turi joga arba Rytų kovos menai. Lėti, tempiantys raumenis judesiai padeda pasiekti norimą sąnarių lankstumą ir leidžia išvengti traumų, būdingų sportuojant tradiciškai. Vėlgi padidėja judesių amplitudė, mažėja skausmas, stiprėja raiščiai, atsipalaiduoja kūnas ir nervų sistema. O nervų sistemos pusiausvyra ne ką mažiau svarbi lėtinius skausmus patiriantiems žmonėms.

Kai kurie literatūros šaltiniai rekomenduoja išbandyti ir akupunktūrą – nedidelės adatos bedamos į specifinius taškus odoje tam, kad sumažėtų skausmai, uždegimai, būtų aktyvinamos svarbios organizmui dalys.

Būna ir specialių elektrinių aparatų. Pastarieji  leidžia itin mažo stiprumo elektros srovę, švelnius elektrinius impulsus. Stimuliuojamos nervų galūnėlės šalia skaudamų sąnarių. Manoma, kad taip gali būti keičiamas nervinių impulsų pobūdis ir sumažėti skausmas.

Kad ir kokią priemonę pasirinktų nuo kaulų ligų kenčiantys žmonės, svarbu suvokti, kad neverta pasitikėti tik kokia viena „teisinga“ priemone.

Sėkminga kaulų ligų terapija susideda iš įvairių gydymo priemonių visumos – pradedant gyvenimo būdu, baigiant medikamentais.

Audrė Bartaševičiūtė

Šaltiniai:

„Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics“. Calcium Plus Vitamine D Supplementation and Joint Symptoms in Postmenopausal Woman in the Women‘s Health Initiative Randomized Trial. Rowan T. Chlebowski, Mary Pettinger, Karen C. Johanson.

https://www.nutraingredients.com/Research/Calcium-plus-vitamin-D-supplementation-may-not-have-joint-benefits-RCT-data

https://www.examiner.com/article/calcium-and-vitamin-d-reported-ineffective-for-postmenopausal-arthritis-treatmen?cid=rss

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų