Kaip žudo alkoholis. Atpildas už vakarykštes linksmybes

Kas tyko girtų žmonių? Kaip žudo, kokius organus paveikia alkoholis? Kaip palengvinti pagirias? Atsakymai į šiuos ir kitus aktualius klausimus – knygos „Toksikologo užrašai“ ištraukoje. Leidyklos „Tyto alba“ išleista knyga atsirado iš žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbių su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovu Robertu Badaru.

Reklama

Smarkiai girtų žmonių tyko daug pavojų. Pavyzdžiui, jie gali sušalti. Nereikia nė žiemos – nuo alkoholio įkaitęs kūnas atiduoda šilumą aplinkai, tad Lietuvoje net vasarą įmanoma mirtinai sušalti.

Kai kam priklausomybė – maloni liga, tik nemalonios pagirios, todėl daugelis tiki, kad yra priešnuodžių, palengvinančių savijautą kitą rytą. Nėra tokio specifinio gydymo. Pavojingas netgi vėmimas. Net keturis kartus gydėme tokį pacientą, kuris geria tol, kol pradeda kraujuoti. Prasidėjus vėmimui, plyšta stemplės gleivinė. Į ligoninę tokie žmonės patenka, kai hemoglobino kiekis būna smarkiai ar net grėsmingai sumažėjęs.

Apsinuodijus alkoholiu, slopinamas kvėpavimas, staiga mažėja gliukozės kiekis kraujyje – taip atsitinka prigirdytiems alkoholio vaikams, gliukozės sumažėjimas būdingas ir smulkaus kūno sudėjimo suaugusiesiems. Kita vertus, daug gliukozės taip pat nėra gerai. Tačiau labai sumažėjusi gliukozės koncentracija gali sukelti sunkių smegenų pažeidimų ar net mirtį – tokių liūdnų atvejų yra buvęs ne vienas.

Smarkiai apgirtęs žmogus praranda sąmonę, griūva ant žemės, atsibunda, žiūri – viena galūnė sutinusi. Ilgainiui prasideda raumenų irimas, užsikemša inkstai, negydomas žmogus miršta, o priežastis – vadinamasis raumenų pažeidimo sindromas.

Dar viena blogybė – ūminis kasos uždegimas pankreatitas, kurio priežastis – alkoholis. Tokių skaudžių atvejų buvo ypač daug pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais. Tais laikais tekėjo medicininio spirito „Royal“ upė. Žmonės juo vaišindavosi neskiedę, nors spiritas nudegina gleivinę, apmiršta kasos audiniai. Prisimenu vieną liūdną atvejį iš jaunystės laikų. Gimus sūnui, vienas jaunas tėvas iš džiaugsmo lakė spiritą tris paras. Išėjusi iš gimdymo namų su kūdikiu ant rankų jo žmona jau buvo aprūpinta našlės pensija, nes jos sutuoktinis sugebėjo per kelias paras mirti nuo pankreatito. Jis nebuvo girtuoklis. Jį pražudė taupumas – vyras manė, kad neverta skiesti gero daikto, todėl maukė gryną spiritą. O juk tą patį alkoholio kiekį galima išgerti skiedžiant vandeniu ar sultimis – gal išgersi netgi daugiau, bet pasekmės bus kur kas švelnesnės.

Alkoholis smogia ir į širdies raumenį. To niekas nepaneigs. Dėl alkoholio gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti prieširdžių virpėjimas, pakirsti staigi mirtis.

Smarkiai geriantys žmonės turi vadinamąją jaučio širdį. Taip atsitinka dėl to, kad širdis nepelnytai apkraunama. Pavyzdžiui, išgėrus 4 litrus alaus – antra tiek, kiek yra kraujo žmogaus organizme, – širdis ima veikti kaip motoras. Kadangi gamta ne tam kūrė žmogaus širdį, išsiplečia širdies raumens sienelė, širdis ima didėti ir silpti, nebepajėgia susitraukinėti, vystosi miokardo pažeidimas.

Nėra jokių metodų mažinti pagirių kančias. Atpildas už vakarykštes linksmybes gali būti ne tik dirglumas, nerimas, bet ir galvos skausmai, nuovargis, viduriavimas, virškinimo sutrikimai. Kadangi alkoholis sukelia dehidrataciją, kitą rytą kamuoja troškulys, būtina atkurti skysčių pusiausvyrą, tačiau numalšinti troškulio nepadeda net alus.

Neįmanoma palengvinti savijautos geriant sodą su vandeniu ir sukeliant vėmimą. Taip prarandamas ne alkoholis, o skysčiai ir mineralinės medžiagos. Netekęs elektrolitų žmogus į ligoninę atvežamas be sąmonės. Vienintelis patarimas – negerti ir atgailauti, nes nėra dalykų, kurie palengvintų pagirias, o pabloginti savijautą įmanoma liaudies medicinos priemonėmis.

Aktyviosios anglies tabletės taip pat negelbsti nuo pagirių. Pasaulyje anglies tabletės nebevartojamos, o Lietuvoje tai populiari savipagalbos priemonė. Skaičiuokime: jei žmogus nuryja 4 tabletes, jis gauna gramą anglies. O vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikia 100 gramų anglies, kad ji suveiktų, vadinasi, 400 tablečių. Vartojant po kelias tabletes, anglis veikia tik kaip placebas, nes ji nesugeria alkoholio.

Pagirių nešvelnina ir dažnas šlapinimasis – per inkstus neįmanoma išvaryti alkoholio. Maža dalis alkoholio skiriasi su prakaitu per odą, o pagrindinė laboratorija, skaidanti alkoholį, yra kepenys.

Jei žmogus turi opą, alkoholio poveikis gali būti itin skausmingas. Bakterijos Helicobacter pylori, kurių nešiotojai gali būti 80 procentų šalies gyventojų, prisitaikiusios gyventi rūgščioje terpėje. Tai – viena pagrindinių skrandžio opų priežasčių. Šios bakterijos tik džiaugiasi paragavusios alkoholio, nes tai joms kaip trąša.

Dėl alkoholio priklausomybės vystosi lėtinis pankreatitas – kasos uždegimas. Kasa pradeda gaminti mažai insulino, organizme mažėja fermentų, todėl trinka medžiagų apykaita. Apie 70 procentų pacientų, kuriems nustatytas lėtinis pankreatitas, skundžiasi įvairiais mitybos sutrikimais. Jei po išgertuvių žmogus pradeda viduriuoti, tai – požymis, kad prastai dirba kasa. Atlikus tyrimus, nustatoma apie 26 proc. kasos pažeidimų. Amerikiečių mokslininkai įspėjo, kad nuo 25 iki 75 procentų visų pankreatito atvejų priežastis – alkoholis.

Alkoholis sujaukia sąmonę ir sukelia delyrą – kliedesius, prilygstančius psichozei. Kita vertus, iš visų smegenų pažeidimų tai – mažiausia blogybė. Delyras yra ne tik psichikos sutrikimas, bet ir pavojinga kūno liga.

Trečdalis žmonių, kenčiančių nuo epileptinio sindromo, yra priklausomi nuo alkoholio. Praėjus kelioms paroms, kai žmogus liaujasi girtauti, jį pradeda kamuoti traukuliai. Tokie žmonės gauna neįgalumo pašalpą, bet tai jų neatbaido nuo gėrimo. Svaigindamiesi jie provokuoja epilepsijos priepuolius. Kita vertus, alkoholinė epilepsija neišsivysto per vieną dieną.

Nuo gėrimo minkštėja smegenys – vystosi smegenų atrofija ir silpnaprotystė. Atlikus kompiuterinę tomografiją, sveiko žmogaus smegenys atrodo kaip graikinis riešutas, o alkoholio paveiktos – kaip arbūzas, kurio paviršius lygus, nes nyksta smegenų vingiai. Smegenyse pradeda kauptis vanduo, jos tirpsta, vystosi besmegenystė. Yra toks jaunas pacientas, kurį neurochirurgai pažįsta iš kompiuterinės tomografijos nuotraukos. Jis pradėjo gerti nuo 12 metų, per dešimtmetį jo smegenų masė sumažėjo beveik trečdaliu. Nors šiam vyrukui liko nedaug smegenų, išėjęs iš ligoninės jis dar sugeba dirbti.

Alkoholikai dažnai kenčia nuo meningito, kurio priežastis – bakterija, įsikūrusi storojoje žarnoje ir išmatose. Smegenų skysčio pasėlis, kuriame išauga žarnyno lazdelė Escherichia coli, – dar vienas medicinos paradoksas. Jei žmogus sveikas, ši bakterija tūno žarnyne, čia jos vieta. Tokių naudingų bakterijų žmogus gali turėti kelis kilogramus. O girtuoklis sugeba pridergti savo smegenis. Kaip jam tai pavyksta? Vartojant alkoholį, žarnyne smarkiai daugėja bakterijų. Sutrikus mitybai, žarnyno sienelių ląstelės būna sukibusios tiltukais. Kai jie suyra, žarnyno lazdelė patenka į kraują. O to neturėtų būti. Kai užkrėstas kraujas pasiekia smegenis, kraujagyslių sienelės turėtų sulaikyti bakterijas Escherichia coli, bet ir šią kliūtį jos lengvai įveikia – padidėjus kraujagyslių pralaidumui, bakterijos iš kraujo patenka į smegenų skystį. O jį pasiekusios bakterijos nenuobodžiauja, jos sukelia bakterinį meningitą – infekcinę nervų sistemos ligą, pažeidžiančią minkštuosius galvos ir nugaros smegenų dangalus. Kai toks pacientas patenka į intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių, jam nustatoma endogeninės kilmės hospitalinė infekcija. Kol jis negėrė, bakterijos gyveno žarnyne ir nebuvo pavojingos.

Norėčiau patentuoti terminą „prasigėrusio žmogaus sindromas“ – kai bet koks užkratas sukelia negrįžtamų pakitimų, nes nualintas organizmas nesugeba priešintis. Panašiai kaip AIDS sergantys žmonės, tokie pacientai miršta nuo įprastų infekcijų – bronchito, lengvo plaučių uždegimo ar šlapimo takų infekcijos.

<...> Alkoholis sutrikdo mitybą keliais būdais – jis tiesiogiai veikia medžiagų apykaitos komponentus, kita vertus, dėl alkoholio sukeltų sveikatos sutrikimų mažėja baltymų pasisavinimas. Taip mažėja baltymų sintezė kepenyse, jos būna užsiėmusios degtinės, brendžio ar viskio skaidymu. Organizmui taip pat trūksta vitaminų, elektrolitų, dažnai išsivysto mažakraujystė. Nors alkoholis turi daug kalorijų, riebalai nesikaupia, todėl dažnai geriantis žmogus prastai atrodo, būna sulysęs, išbalęs. Nuo alkoholio mažėja jautrumas insulinui. Deginamos kalorijos virsta šiluma, todėl gausiai prakaituojama.

Tolerancija alkoholiui, kaip ir priklausomybė nuo jo, išsivysto ne per vieną dieną. Alkoholizmas vystosi pamažu. Nebūna taip, kad vakar žmogus buvo sveikas, o šiandien – jau priklausomas nuo svaigalų. Nepuoselėkime vilčių, kad daug metų girtavęs žmogus pasveiks, nes priklausomybė – lėtinė liga. Ligonis niekada neišmoks saikingai vartoti alkoholio. Vienintelė galimybė pasveikti – nevartoti svaigalų. Susidūrę su šia liga daugelis žmonių ieško stebuklų. Didžiausias paradoksas – jie nenori visiškai pasveikti, nes svaigintis malonu. Tai klastinga liga. Už alkoholio sukeltą cheminę palaimą kartais tenka mokėti gyvybe.