Sveikatai saugios iškylos prasideda nuo švarių rankų

Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, vykstame į iškylas, festivalius, miestų šventes ir kitus renginius. Tačiau šiltuoju metų laiku padidėja ir žarnyno užkrečiamųjų ligų rizika. 

Aukštesnė oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis maiste, o nepakankama rankų higiena ar netinkamas maisto tvarkymas gali tapti susirgimų priežastimi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruota 40 žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkių, kurių metu susirgo 128 žmonės. Dažniausiai protrūkius sukėlė salmonelės ir kampilobakterijos, o dauguma jų buvo susiję su užteršto maisto vartojimu arba netinkamu maisto tvarkymu.

„Didžioji dalis žarnyno infekcijų plinta per užterštą maistą arba nešvarias rankas. Vasarą, kai daugiau laiko leidžiame gamtoje, maistą ruošiame lauko sąlygomis ar dalyvaujame masiniuose renginiuose, rizika susirgti padidėja. Todėl svarbu nepamiršti elementarių higienos taisyklių“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.

Svarbiausia – kruopšti rankų higiena

Ant neplautų rankų gali būti įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų – bakterijų, virusų ar parazitų. Patekę į organizmą jie gali sukelti žarnyno infekcijas. Nors terminis maisto apdorojimas sunaikina daugumą mikroorganizmų, jie gali likti ant rankų, virtuvės paviršių ar maisto ruošimo įrankių ir užteršti jau paruoštą vartoti maistą.

Rankas būtina plauti prieš ruošiant ar valgant maistą, po žalios mėsos ar kiaušinių tvarkymo, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais ir grįžus iš viešų vietų. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų tekančiu vandeniu ir muilu, rekomenduojama naudoti rankų dezinfekavimo priemones.

„Norint sumažinti riziką susirgti žarnyno infekcija, dažniausiai pakanka laikytis paprastų higienos taisyklių – plauti rankas, tinkamai termiškai apdoroti maistą ir vengti kryžminio maisto užteršimo. Būtent šių taisyklių nepaisymas dažniausiai tampa susirgimų priežastimi“, – pažymi A. Valaikienė.

Kaip sumažinti per maistą plintančių ligų riziką?

Iškylaujant gamtoje rekomenduojama vengti greitai gendančių produktų – pieno, mėsos ir žuvies gaminių, mišrainių su majonezu bei kremu pagardintų desertų. Vaisius, daržoves ir uogas būtina kruopščiai nuplauti geriamuoju vandeniu. Jų nereikėtų plauti atviruose vandens telkiniuose.

Svarbu vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus mėsos produktus, ypač paukštieną. Nepatariama valgyti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, iš kurios teka rausvas skystis.

Taip pat svarbu vengti kryžminio maisto užteršimo – žali produktai neturi liestis su jau paruoštu vartoti maistu. Reikėtų naudoti švarius indus ir įrankius, žaliai mėsai skirti atskiras pjaustymo lenteles bei kruopščiai valyti paviršius, ant kurių ruošiama termiškai neapdorota žuvis, mėsa ar paukštiena.

Maisto tvarkymo subjektams rekomenduojama užtikrinti tinkamą produktų laikymo temperatūrą, vertinti galimą maisto užteršimo riziką ir kontroliuoti, kad gaminių viduje būtų pasiekta saugiam vartojimui reikalinga temperatūra.

Sergant negaminti maisto kitiems

Primename, kad nei namuose, nei ugdymo ar maitinimo įstaigose žarnyno infekcijos simptomų turintis žmogus neturėtų gaminti maisto kitiems.

Ugdymo įstaigų darbuotojams rekomenduojama stebėti vaikų sveikatos būklę, o tėvams – neleisti į kolektyvą vaikų, kuriems pasireiškia viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ar kiti ūmios infekcijos požymiai ir informuoti įstaigos, kurią lanko vaikas, administraciją.

Pajutus pirmuosius žarnyno infekcijos simptomus – pykinimą, pilvo skausmus, viduriavimą, vėmimą ar pakilus kūno temperatūrai – rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.