Kaip šiandien gydomas krūties vėžys?

Šiandien, gegužės 17 d. 14 val. į jau dešimtą kasmetinę tarptautinę Lietuvos Senologijos draugijos konferenciją „Šiuolaikinės krūties vėžio gydymo tendencijos“, renkasi daugiau nei 60 krūties vėžį gydančių specialistų iš visos Lietuvos, užsienio kolegos.

Tradiciškai gegužę vykstančioje konferencijoje bus nagrinėjami aktualūs krūties vėžio diagnostikos bei sudėtinio gydymo klausimai, aptartos naujos diagnostikos ir gydymo tendencijos ir pateiktos šių sričių pasaulinės naujienos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas trejopai neigiamam krūties vėžiui ir daugiadisciplininio krūties vėžio gydymo aktualijoms.

„Buvo pastebėta, kad dauguma trejopai neigiamų krūties navikų (kai krūties navike nėra nustatyta estrogenų, progesterono, HER2 receptorių) yra susiję su krūties naviko išsivystymo riziką didinančiomis BRCA1 geno mutacijomis, – sako konferencijos organizatorius VU Onkologijos instituto III onkochirurgijos skyriaus vedėjas habil. dr. Valerijus Ostapenko. – Tai dažniausiai paveldimi krūties vėžio atvejai. Pakitusį (mutavusį) BRCA1 geną paveldėjusių moterų rizika susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu yra padidėjusi“.

Apie šiuos genetiškai paveldimus piktybinius krūties navikus šią savaitę buvo daug kalbama viešojoje erdvėje po to, kai garsi amerikiečių aktorė Angelina Jolie, kuriai genetiškai buvo nustatytas BRCA1 genas, didinantis riziką susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu, paviešino savo priimtą ir jau atliktą sprendimą rinktis profilaktinę abipusę mastektomiją.

„Nors trejopai neigiami krūties navikai susiję su blogesne ligos prognoze, tačiau jie yra jautrūs chemoterapijai – tą patvirtino atlikti klinikiniai tyrimai, – sako VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Teresė Pipirienė Želvienė.  – Šiuo metu po chirurginio gydymo chemoterapija yra vienintelis galimas sisteminio gydymo būdas“.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, tyrinėjant trejopai neigiamo krūties vėžio biologiją buvo nustatyta, kad kai kurie nauji taikinių terapijos preparatai galėtų būti tinkami šiems navikams gydyti.

Konferencijos svečias lektorius iš Šveicarijos prof. H.-J. Senn pateiks St. Galleno 2013 m. krūties vėžio gydymo rekomendacijas, prof. P. Veronesi su kolegomis iš Europos onkologijos instituto Milane (Italija) kalbės apie naujas tendencijas krūties vėžio chirurgijoje, pateiks onkoplastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos galimybes, aptars patologinių tyrimų svarbą.

Naujų krūties vėžio, dažniausios moterų onkologinės ligos Lietuvoje ir pasaulyje, atvejų skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi. Lietuvoje jau treti metai sergamumo kreivė nesikeičia: kasmet suserga apie 1500 moterų. Sėkmingo mūsų specialistų darbo, taip pat didėjančio visuomenės aktyvumo ir visų tą aktyvumą skatinančių visuomeninių, krūties vėžio profilaktiką propaguojančių projektų dėka, apie 70 proc. krūties vėžio diagnozuojama I–II stadijos. Anksti diagnozavus krūties vėžį galime tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Konferencijos laikas: 2013 m. gegužės 17 d., 14 val.

Konferencijos vieta: Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas