Kaip neperlenkti lazdos stiprinant organizmą pavasarį

Siekdami sustiprėti po žiemos ar atgauti buvusias formas, gyventojai kartais persistengia, pastebi vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, paprastai taip nutinka, kai vitaminai vartojami neatsižvelgus į individualius organizmo signalus, nepamatuotai padidinamas fizinis krūvis ar drastiškai pakeičiami mitybos įpročiai. Specialistai pažymi, kad rūpinantis sveikata svarbiausia yra saikas ir reguliarumas.

Reklama

„Pavasarį daugelis jaučia poreikį papildomai susirūpinti sveikata. Vieniems trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad vargina nuovargis, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, kitiems maišo sukaupti papildomi kilogramai. Pagrindinės to priežastys – nevisavertė mityba ir nejudrus gyvenimo būdas. Šiuos veiksnius galima keisti, tačiau tai darant nevertėtų perlenkti lazdos, nes organizmas staigių pokyčių ir kraštutinumų nemėgsta. Be to, imunitetu, mityba, kūno linijomis turėtume rūpintis ištisus metus, o ne vien tik tada, kai ateina laikas keisti garderobą“, - sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Jos teigimu, po žiemos apsilpusį organizmą efektyviai stiprina vitaminai, tačiau jų nereikėtų gerti kaip papuola. „Renkantis preparatus, visų pirma, reikėtų įsiklausyti į organizmo signalus, kadangi vitaminų poveikis pasireiškia tik tada, kai organizme jų iš tiesų stinga. Pavyzdžiui, jei skilinėja lūpų kampučiai, tirpsta rankos ar kankina vidurių užkietėjimas, tai gali rodyti apie B grupės vitaminų stoką. Tuo tarpu nuovargis ir apatija gali liudyti, kad organizmui trūksta geležies, padidėjęs odos jautrumas gali byloti apie vitamino A deficitą, o esant dažnam mėšlungiui, galima įtarti, kad trūksta kalio ir magnio“, - pasakojo vaistininkė.

Anot G. Krikščiūnienės, vieni vitaminai ir papildai reikalingi nėštumo ir žindymo metu, kiti intensyviai sportuojant ar keliaujant, dirbant sunkų fizinį ar protinį darbą, dar kiti esant ilgalaikiam stresui, dažnai sergant infekcinėmis ligomis. „Patiems susivokti organizmo poreikiuose gali būti sudėtinga, todėl prieš renkantis preparatus, rekomenduočiau visuomet pasitarti su specialistu“, - teigė G. Krikščiūnienė.

Gydytojos gastroenterologės Editos Jakubauskienės įsitikinimu, stiprinant imunitetą dar svarbiau nei vitaminai yra visavertė ir sveika mityba.

„Norint sveikai maitintis, nebūtina laikytis griežtų dietų ar vadovautis madingomis žaliavalgystės ir veganizmo idėjomis. Bet koks kraštutinumas yra rizikingas. Pasirinkusieji dietas ar tokią mitybą turėtų labai stebėti save, reguliariai tikrintis sveikatą. Net jei greitai numetama daug kūno svorio, tai taip pat greitai jis ir grįžta, kartais net ir su priedais. Naudingiau būtų tiesiog mažinti porcijas“, - tvirtino E. Jakubauskienė.

Gydytojos teigimu, geriausių rezultatų pasiekiama laikantis trijų sveikos mitybos principų. „Visų pirma saikingumas, kadangi net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, kenkia. Antrasis - įvairovė, kurios reikia, norint įsisavinti apie 40 organizmui būtinų maistinių medžiagų. Trečiasis principas yra balansas, kuris pasiekiamas su tinkamu baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykiu. Taip pat reikėtų nepamiršti išgerti bent 2 litrus skysčių kasdien, valgyti kuo daugiau daržovių, seleno, cinko turinčių produktų, sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, susilaikyti nuo valgio bent dvi valandas iki miego. Be abejo, sveika mityba bus veiksmingesnė atsisakius žalingų įpročių“, - priminė specialistė.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė atkreipė dėmesį, kad saikingumo principas turėtų galioti ir sportuojant. „Reguliarus judėjimas ir fiziniai pratimai turi labai teigiamą įtaką mūsų sveikatai, gerina savijautą, padeda įveikti stresą ir nereikalingus kilogramus. Tačiau sportas nebus veiksmingas ir neteiks malonumo, jei sportuojama neatsižvelgiant į savo fizinę būklę arba tai darant priešokiais, nereguliariai.

Nepamatuotas fizinis krūvis neleidžia organizmui pailsėti ir jį alina, tad prieš pradedant lankyti sporto klubą ar mankštintis patarčiau pirma pasitikrinti sveikatą, taip pat nusistatyti tinkamą krūvį“, - teigė vaistininkė.