Ką tepti ant duonos – sviestą ar margariną?

Klausimas. Sveikatos tyrimų institutas rekomenduoja gyvulinius riebalus keisti į augalinės kilmės ir minkštuosius margarinus. Paaiškinkite – kokie skirtumai tarp margarino ir sviesto?

Atsako Tauragės profesinio rengimo centro maisto technologijos vyriausioji profesijos mokytoja Rasa Kučinskienė

100 gramų sviesto (82 procentų riebumo) yra 16,3 g vandens, margarine – 39,4 g. Svieste – 0,7 g gyvūninių baltymų, margarine – 0,1 g. Iš viso svieste yra 82,6 g riebalų (sočiųjų riebalų rūgščių – 49,27 g, mononesočiųjų riebalų rūgščių – 26,26 g, polinesočiųjų riebalų rūgščių – 2,26 g). Margarine – 60 g riebalų (sočiųjų riebalų rūgščių – 9,77 g, mononesočiųjų riebalų rūgščių – 27,33 g, polinesočiųjų riebalų rūgščių – 17,76 g).

Margarinas neturi cholesterolio, o štai sviestuko 100 gramų cholesterolio yra 250 mg. Angliavandenių, mineralinių medžiagų svieste dvigubai daugiau nei margarine. Cukraus margarine šiek tiek mažiau nei svieste.

Margarine beveik 10 kartų daugiau natrio, jame visai nėra magnio. Fosforu, kalciu, kaliu, geležimi, cinku, selenu, jodu lenkia sviestas.

Vitamino A turi abu, nežymiai lenkia margarinas. Margarinas stipriai sviestą lenkia vitamino D ir E kiekiu, tačiau neturi vitamino C, niacin (vitamino PP) ir folio rūgšties.

Sviestas yra grynas produktas, gaunamas iš karvės pieno riebalų ir baltymų, o margarinas išvestinis (arba, kitaip tariant, sudėtinis produktas). Kaip žinia, kuo produktas grynesnis, tuo sveikesnis. Tik piktnaudžiaujant, vartojant per daug bet kokio gryno produkto yra tikimybė pakenkti sveikatai, susirgti. Vartojant išvestinius produktus, kartu su naudingomis medžiagomis gauname daug medžiagų, kenksmingų sveikatai, tai emulsikliai, konservantai, tirštikliai, dažikliai, kvapikliai, modifikuotas krakmolas, visi kiti E maisto priedai. Tačiau protingas pirkėjas skaito etiketes ir ieško produktų su kuo mažiau E priedų.

Geriau rinktis kuo grynesnį produktą, o jei jis jums per riebus ar per saldus, galite pakeisti jį panašiais augalinės kilmės produktais, bet kuo grynesniais. Pavyzdžiui, kepindami daržoves, pilkite į keptuvę truputį saulėgrąžų ar kito aliejaus ir dėkite mažą gabalėlį sviesto. Vietoje cukraus vartokite fruktozę ar medų.

Gyvulinės kilmės maisto produktus žmogaus organizmas įsisavina geriau. Pagal sveikos mitybos taisykles rekomenduojama vartoti 40 proc. gyvulinės kilmės riebalų ir 60 proc. augalinės kilmės riebalų. Sviesto dabar yra ir liesesnio, pvz., ne 82 %, o 72 % ir netgi 65 % riebumo. Žmogaus organizmas geriausiai įsisavina tuos riebalus, kurie tirpsta kūno temperatūroje (36–40C). Į šią grupę patenka kiaulienos, paukštienos taukai ir sviestas.

Aš pasisakau už sviestą ir visus grynuosius produktus, tik nepamirškime saiko. Margariną pasilikime pusryčių stalui, užtepdami jo plonai ant duonos riekelės, gamindami šeimai sumuštinius, nes sviestas po nakties šaldytuve būna sušalęs. Arba į sviestą įberkime truputį druskos, gerai jį išminkykime ar išsukime ir laikykime vėsioje vietoje uždengę ar specialioje sviestinėje, taip, kaip darė mūsų močiutės, kai neturėjo šaldytuvų. Per tris–keturias dienas jūsų sviestukas tikrai nesuges.

taurageszinios.lt