Ką išgyvena medikai, kai gimdymo metu miršta kūdikis

Teko dalyvauti Londone Negyvagimių ir naujagimių mirties labdaros organizacijos „Sands“ (Jungtinė Karalystė) organizuojamuose mokymuose „Nėštumo praradimas, kūdikio mirtis – „Sands“ mokymai multidisliplininei grupei“. Šie mokymai skirti ginekologams, gydytojams, atliekantiems echoskopiją, akušerėms, ginekologinio skyriaus slaugytojams ir kitiems, kurie savo darbe susiduria su moterimi, kuri neteko nėštumo, kūdikio.

Reklama

Pateiksiu ištrauką iš knygos „Pregnancy loss and the death of a baby. Guidelines for professionals“, iš skyriaus apie paramos medicinos personalui svarbą.

Kai miršta kūdikis, svarbu, kad tėvai gautų geros kokybės priežiūrą, nes tėvų priežiūros patirtis gali turėti ilgalaikį poveikį. Svarbu, kad darbuotojai, kurie rūpinasi gedinčiais tėvais, sulauktų palaikymo iš kolegų ir būtų mokomi bendrauti su tėvais, išgyvenančiais kūdikio netektį. Tai padeda gerinti tėvų gaunamos priežiūros kokybę: gerėja darbuotojų bendravimo (jautrumo, empatiškumo) gebėjimai ir atsiranda gedinčių tėvų poreikių supratimas. Mokymai taip pat padeda darbuotojams jaustis labiau užtikrintiems jų teikiama priežiūra ir mažina patiriamą stresą.

Gedinčių tėvų priežiūra personalui gali būti stresinė, nes:

• Tėvų netekties ir sielvarto išgyvenimas yra labai asmeniškas ir nenuspėjamas. Personalui tenka dirbti sąlygomis, kuriose yra daug neaiškumo, neapibrėžtumo.
• Tai, ką sako ir daro medikai, šiuo metu yra gyvybiškai svarbu ir tėvai gali tai prisiminti daugelį metų. Personalui netekties situacija kelia nerimą, jie bijo pasakyti ką nors netinkama, kas galėtų sukelti papildomo sielvarto. Kai kuriems darbuotojams yra sunku klausytis ir suteikti tėvams laiko.
• Personalas bando sušvelninti skausmą ir stresą, bet rūpintis gedinčiais tėvais yra sunku, nes jų sielvarto negalima sumažinti. Tėvams reikia duoti pasirinkimo teisę ir paremti juos sprendimų priėmimo procese.
• Medikai taip pat gali jausti sielvartą, kai vaikas miršta, ypač jei jų santykiai su tėvais yra artimi. Kai kas iš medikų gali prisiminti apie savo patirtą netektį.
• Medikai gali galvoti, kad kūdikio mirtis - tai profesinė nesėkmė. Kai kurie iš jų gali kaltinti save ir bijoti skundų bei bylinėjimosi. Jiems nerimą gali kelti ir padaryta klaida, kuri neturėjo įtakos rezultatams.
• Tėvai, manantys, kad buvo padaryta klaidų, gali išreikšti pyktį ir priešiškumą. Medikams šie tėvų jausmai sukelia stresą, ir jei tėvų kaltinimai turi tam tikrą pagrindą, įtampos darbuotojams atsiranda dar daugiau. Medikai, kurie deda visas pastangas sudėtingose aplinkybėse, greičiausiai jausis demoralizuoti dėl tėvų skundų. Taip pat kaltės jausmą, pyktį ir stresą medikams gali sukelti spekuliacijos, susijusios su mirties prevencijos galimybėmis.
• Darbuotojai, turintys mažai patirties su netektį išgyvenančiais tėvais, gali būti susirūpinę dėl gebėjimų susitvarkyti su emocijomis. Krizės metu juos gali ištikti šokas, atsirasti panika, baimė ir jie gali nežinoti, ką daryti. Šiems darbuotojams reikia daugiau pagalbos, patarimų tėvų priežiūros klausimais.
• Taisyklėse, gairėse ir procedūrose gali būti neatsižvelgiama į individualius tėvų norus ir poreikius, o darbuotojai gali nusivilti ir kaltinti save, kad negali patenkinti tėvų poreikių.
• Medikams gali kilti etinių problemų. Pavyzdžiui, kai kurie darbuotojai gali sąmoningai prieštarauti nėštumo nutraukimui dėl vaisiaus anomalijos arba matyti, kad toliau aktyviai rūpintis kūdikiu nereikia, nes tai neatitinka jo interesų.
• Laiką, kurį medikai gali suteikti tėvams, dažnai riboja kiti reikalavimai: darbuotojų trūkumas, įtemptas darbas. Medikai nerimauja, kad didelis darbo krūvis, kuriuo jie dirba, gali sukelti nepageidaujamus reiškinius: tėvų nepasitenkinimą ir blogąsias pasekmes.

Teikti efektyvią gedinčių tėvų priežiūrą gali būti sudėtinga, todėl būtina, kad darbuotojai išeitų mokymus ir sulauktų vadovo ir kolegų paramos.

Vadovai privalo tinkamai paskirstyti darbo krūvį. Niekas iš medikų neturi vienas užtikrinti gedinčių tėvų priežiūros.

Darbuotojas, kuriam per trumpą laiką tenka susidoroti su keliomis netektimis, patiria stresą. Jis taip pat gali atsiriboti nuo tėvų ir nesugebėti užtikrinti empatiškos priežiūros.

Visi darbuotojai, kokia bebūtų jų patirtis, turi turėti galimybę aptarti komandoje bet kokias iškilusias problemas ir kalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi. Stresas ir sunkumai, kylantys prižiūrint gedinčius tėvus, turi būti pripažįstami.