Pirmadienis, 2024.07.22
Reklama

Gedulas akušerijoje. Kuo galėtų padėti psichologas?

Jelena Bachlina, medicinos psichologė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-02-08 00:02:19

Dauguma moterų, svajojančių apie nėštumą, nežino, kad kelias į motinystę gali būti kupinas praradimų. Dalis šių moterų susiduria su negalėjimu pastoti, su sunkumais išnešioti kūdikį, kai kurios moterys dėl įvairių priežasčių atsisako kūdikio gimimo, kitoms kūdikėliai gimsta anksčiau laiko arba su rimtom ligom, daliai moterų jie miršta, o kartais miršta ir pati gimdyvė.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

Mirties rodikliai

Daugeliui žmonių akušerija asocijuojasi su vaiko gimimo šventės džiaugsmu. Stengiamasi negalvoti apie tai, kad galima patirti gedulą. Mirtis nėra numatoma. Moteris jai nėra pasiruošusi. Medicina tiksliai nežino, ką ir kodėl nusprendžia gamta. Niekas dėl to nekaltas, gali nutikti netikėtas įvykis.

Kasmet Lietuvos statistika registruoja gimstamumo mirties rodiklius. 2015 m. Lietuvoje užregistruota: persileidimų - 3420, dirbtinių abortų - 4735, gimė negyvi naujagimiai - 123, perinatalinės mirtys - 174, ankstyvos neonatalinės mirtys - 51, naujagimių mirtys - 71, nėščiųjų mirtys – 3.

Šalia ginekologo – psichologas

Jau nėštumo pradžioje dalis moterų dėl atsiradusių sveikatos problemų gali patekti į rizikos grupę. Į šią grupę patenka moterys, kurioms gresia persileidimas arba kurios yra turėjusios įvairias nėštumo komplikacijas, priešlaikinį gimdymą, persileidimą, kūdikio mirtį.

Šioms nėščioms moterims reikalingas ypatingas dėmesys, nes dėl patiriamo nuolatinio streso jos išgyvena nerimą, o tai gali paveikti esamą nėštumą.

Neatsitiktinai pasaulio praktikoje moterų konsultacijoje šalia gydytojo ginekologo dirba ir psichologas, į kurį kreipiamasi dėl aborto dvejonių, dėl baimių išnešioti ir pagimdyti vaiką, dėl nėštumo metų kylančių įvairių psichologinių problemų. Ne visos šios moterys lankysis būsimų mamų mokyklėlėse. Be to, ten nėra diferencijavimo ir į tą pačią grupę gali patekti moterys su skirtinga nėštumo eiga ir patirtimi.

Moteris su skausmu dažniausiai lieka viena

Lietuvoje medicinos įstaigose retai kur suteikiama psichologinė pagalba nėščioms moterims, praradusioms vaikelį I, II, III nėštumo trimestre ar po gimimo. Nėra informacijos, kokią pagalbą gali suteikti psichologas. Kai kurie gydytojai skeptiškai žiūri į psichologo galimybes, nes neįsivaizduoja, kokia pagalba gali būti.

Psichologai moterų konsultacijoje labai palengvintų gydytojų darbą. Gydytojams atliekant echoskopiją ir nustatant, kad vaikelio širdis neplaka, tenka pranešti moteriai: „Labai gaila, bet taip įvyko, kad vaikelis mirė.“ Kadangi už durų laukia dar 10 nėščiųjų, tai susitikimas tuo ir baigiasi. Moteris išeina iš gydytojo šoko būsenos ir su savo skausmu lieka viena. Tokiais atvejais ji iš karto turi patekti pas psichologą. Moteris išgyvena savo vaikelio, kuris gali būti 6, 12 savaičių, netektį. Jai reikia žmogaus, kuris padėtų susivokti, kas įvyko, ją atjaustų ir palaikytų.

Kai kuriuose gimdymo namuose psichologą galima sutikti, bet tai yra retas reiškinys. Pvz., trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje, būtent Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušeriniame-ginekologiniame departamente, kuriame 2015 m. gimė 15 negyvų kūdikių, užregistruotos 22 perinatalinės mirtys, 7 ankstyvosios neonatalinės mirtys, 8 naujagimių mirtys, 6 neišnešiotų naujagimių mirtys, psichologo nėra.

Psichologo reikia ne tik moterims, praradusioms vaikelį, bet jo reikia moterims, esančioms nėštumo patologijos skyriuje, neišnešiotų naujagimių skyriuje, ginekologiniame skyriuje. Psichika, psichoemocinė būsena yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė sveikata. Nėščios moters psichologinė savijauta turi įtakos nėštumo eigai. Susidomėjimas perinataline psichologija kasmet didėja, nes didėja ir jos aktualumas moters gyvenime.

Kuo naudingas psichologas?

Gimdymo namuose gimsta ir negyvi naujagimiai. Ir tokiomis liūdnomis aplinkybėmis moteris neturi būti palikta su savimi. Kūdikio netekties išgyvenimas - subtilus ir gilus procesas, kuriame moteris yra pažeidžiama ir bejėgė. Ji mąsto apie mirtį, mirimą, netektį. Moteris nori suprasti, ką jautė ir išgyveno vaikelis mirties metu, kur dabar jis yra, dėl ko taip įvyko. Ji ieško informacijos, padedančios išgyventi šį sunkų laikotarpį. Tokios informacijos būtinumą jaučia ir artimieji.

Kur čia gali padėti psichologas? Psichologas suteikia paramą moteriai, lydį ją, normalizuoja jos išgyvenimus, padeda jai susivokti jausmų sumaištyje, padeda išreikšti sielvartą, informuoja ją apie pagrindinius su netektimis susijusius išgyvenimus, savijautos ypatumus, gedėjimo etapus. Netekties skausmo negalima nei išgydyti vaistais, nei kompensuoti kitu nėštumu, jį galima įveikti ir iš jo išsivaduoti tik išgyvenant gedulo procesą.

Žinia apie vaikelio mirtį visam laikui įstringa moters atmintyje. Svarbu, kaip apie vaiko mirtį pasakoma moteriai. Pavyzdžiui, Amerikoje gydytojai turi psichologų parengtą knygą, kurioje rašoma, kaip elgtis su artimaisiais, kaip pranešti apie netektį. Lietuvoje gydytojai išreiškia žodinę užuojautą ir dažniausiai bėga nuo žmogiškojo dėmesio ir palaikymo mirus kūdikiui, nes nėra parengti ar pasirengę psichologiškai bendrauti su artimaisiais, be to, niekas nesirūpina jų pačių išgyvenimais, nerimu, kylančiu susitinkant su mirtimi. Dėl to nukenčia jie patys, sulaukdami daug neigiamų reakcijų ir atsiliepimų iš artimųjų.

Psichologo atsiradimas medikų komandoje sumažintų gydytojų patiriamą emocinį krūvį. Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo gimdymo namuose Nr. 9 psichologai dirba ir naktimis, nes naktį taip pat būna įvairių situacijų ir kriziniais atvejais moterims suteikiama psichologinė pagalba.

Informacinis lankstinukas – nemokamai

Lietuvoje kuriasi nevyriausybinės organizacijos, kurios bando nėščių moterų psichologinio švietimo ir pagalbos trūkumo problemą išspręsti. Kaune veikiantis Ugdymo ir konsultavimo centras išleido informacinį lankstinuką šeimoms, netekusioms kūdikio. Kadangi Lietuvoje ne visuose gimdymo namuose yra psichologas, kuris gali aplankyti sielvartą išgyvenančią moterį, tai šis lankstinukas labai pagelbėtų medikams, kūdikio netekusiai moteriai. Gydytojai gali kreiptis į Ugdymo ir konsultavimo centrą dėl lankstinukų ir gauti jų nemokomai. Išsamesnę informaciją yra puslapyje www.kudikionetektis.lt

Pripažinti mirtį

Tam, kad moteris, netekusi kūdikio, išgyventų ir išmoktų gyventi be jo, pirmiausia turi pripažinti tą mirtį. Mirusiojo kūdikėlio kūno matymas, lietimas padeda priimti mirties faktą, greičiau juo patikėti. Atsisveikinimas yra tarpasmeninių santykių svarbus komponentas. Jei jo nebūna, atsiranda neužbaigtų santykių su mirusiuoju pojūtis. Moteris, atsisveikinusi su kūdikiu, realiau suvokia savo asmeninį santykį su juo, atvirai ir nuoširdžiai kalba apie mirtį kaip reiškinį. Naujas pasaulis, kuriame nėra vaikelio, “kuriamas” apraudant jį.

Mirus kūdikėliui, moteris sutrinka, jai kyla daug nerimo ir nežinojimo, kaip elgtis. Todėl svarbu moteriai, ištiktai šoko, pagelbėti ir sugebėti ją palydėti atsisveikinimo su kūdikėliu link. Medikai turėtų pasiūlyti ir atnešti mirusiojo kūną moteriai atsisveikinti. Ilgalaikio stebėjimo tyrimai parodė, kad maždaug penktadaliui kūdikio netektį išgyvenusių moterų, praėjus daugiau nei vieniems metams po jo mirties, vis dar pasireiškia sunkus psichologinis stresas. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad moteris nepamatė ir nepaėmė ant rankų vaikelio.

Keičiantis pačių gydytojų požiūriui į psichologą, psichologinės pagalbos svarbos pripažinimas moterims, netekusioms kūdikio, bei moterims, esančioms rizikos grupėje, atvers psichologams kelią į moterų konsultacijas ir gimdymo namus.

Svarbu, kad medicinos įstaigose daugėtų psichologų, kurie padėtų moteriai įprasminti įvykius ir adaptuotis prie susiklosčiusių aplinkybių.

Šaltiniai

Gimimų medicinos duomenys. Vilnius, 2015. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. 2. G. Cozza. Kai įvyksta persileidimas. Vilnius, Baltos lankos, 2011

K. Polukordienė. Netekčių psichologija. Vilnius, Panevėžio spaustuvė, 2008

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Psichologija
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų