Joga vaikams - balzamas, suaugusiesiems - atrama(3)
„Joga – tai ne vien fiziniai pratimai, kūno mankšta. Tai aštuonių pakopų kelias, kuriuo žmogus eina link savęs“, - sako klaipėdietė ikimokyklinio ugdymo pedagogė Nijolė Medvedeva, su mažyliais dirbanti 27 metus ir jau penkerius metus suaugusiuosius mokanti jogos. Tačiau būtent darbas su vaikais jai parodė, kad joga yra natūrali žmogaus esatis: stebėdama, kaip žaidžia vaikai, ji pamatė, jog jie savaime neverčiami atlieka jogos elementus.
Kaip jūsų gyvenime atsirado joga?
Joga pradėjau domėtis prieš 10 metų. Nusipirkau tada pirmą knygelę apie jogą, bet palikau ją dulkėti lentynoje. Net nežinau, kodėl ją pirkau... Iki tol visuomet kirbėjo viduje kirminas: tarsi viskas gerai gyvenime, bet viduje kažko nėra, kažko paties svarbiausio. Jaučiau, kad gyvenu tik išorinį gyvenimą, pasiilgdavau vaikystėje patirto buvimo džiaugsmo.
Į pirmąjį jogos užsiėmimą atvedė mane draugė. Pamačius, kaip lengvai pagyvenę žmonės darė sunkiausias fizinio kūno pozas, man akys ant kaktos lipo. Įpusėjus pirmam užsiėmimui, supratau, kad esu visiška nevėkšla: nors laikiau save sportišku žmogumi, daug ko negalėjau padaryti ir labai nusivyliau savimi.
Įdomu, kad išėjus iš pirmo užsiėmimo man kojos kilnojosi kaip stručio. Dedi pastangas tokias pat - o kojos šoka labai aukštai. Jokio nuovargio nebuvo, vien vidinis pakylėjimas, euforijos būsena, atrodė, kad skrendu, galiu daug ką nuveikti, kad visos situacijos, visi žmonės nori man padėti.
Mano pirmoji jogos mokytoja sugebėjo apversti gyvenimą taip, kad pamačiau jį visai iš kitos pusės, pajutau prasmę.
Kaip tapote jogos instruktore?
Kai pradėjau pati lankyti jogą, atėjo suvokimas, kad galiu žmonėms padėti. Pradėjo degti delnai, pėdos - buvo tiek daug energijos, kad nežinojau, kur ją dėti. Net reikėdavo į žemę sugrūsti rankas, kad jos šiek tiek atvėstų. Tada į mano gyvenimą atėjo ir Ajurveda. Skatinama noro dalytis prabudusia energija, išmokau ajurvedinio masažo. Suvokiau savyje didžiulę meilę viskam, kas gyva, pasijutau visa ko dalimi.
Sąlygos taip susiklostė, kad prieš penkerius metus man buvo pasiūlyta sporto klube vesti jogą.
Dėl kokių priežasčių žmonės ateina į jogą – ar siekis būti sveikesniems yra lemiamas?
Anketuojant ir apklausiant žmones, išaiškėjo keletas jų atėjimo priežasčių. Svarbiausia jų – sveikatos būklė. Daug žmonių ateina dėl lėtinių ligų - sąnarių, galvos skausmo, nemigos, nerimo, stuburo problemų.
Kiti ateina vedami smalsumo. Tačiau pastaruoju metu, sąmoningėjant žmonėms, daugiau ateina tų, kurie ieško kelio į save, į dieviškumą savyje.
Ar jogos žinias perduodate darželio vaikams? Ar jie imlūs jogai?
Taip. Kai išeini mokyklą su vaikais, tai su suaugusiaisiais dirbti yra palaima - jie daug suvokia, daug supranta, nereikia daug aiškinti.
Matau, kad vaikai, kai jiems leidžiama laisvai judėti, atlieka daug jogos asanų savaime, savarankiškai. Paskui pradėjau domėtis, su jais dirbti ta linkme. Jiems tai it balzamas, labai patinka, daug daugiau nei bėgioti ar atlikti kitas fizines užduotis. Jei gali rinktis, sportuoti ar užsiimti jogos pratimais - pasirenka tuos pratimus.
Jie veržiasi į salę, o jei ji būna užimta – labai nusivilia. Vaikai turi judėti, išreikšti save judesiu, o kai varžoma jų tikroji esatis - jie iškart pasijunta nesaugūs, varžomi.
Vaikų joga kardinaliai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes viskas vyksta žaidybine forma. Jei suaugusieji savo veiklą suvoktų ne kaip sunkią rutiną, o kaip žaidimą, daug daugiau nuveiktų. Vaikai yra mūsų pagrindiniai mokytojai.
Sveikos gyvensenos propaguotojai siūlo ir mokyklose vietoj konkurencinių žaidimų mokyti jogos. Ar, mokant vaikus, svarbus asmeninis mokytojo pavyzdys?
Taip. Aš pati tuo degu, gal vaikai irgi tą ugnį perima? Daug kas priklauso ir nuo mokytojo. Jei jis su meile dirba, daro pats – uždega ir vaikus. Jei ateina apkūnus, pats nesportuojantis mokytojas ir tik nurodo užduotis – ar vaikas norės sportuoti? Tai ir etikos klausimas. Jei pats gyveni sveikai, darai tai, ką propaguoji - mokiniai tai pajaus.
Su kokiom viltim ateina į jogą suaugusieji? Kaip jie keičiasi?
Kai ateina žmogus, matau jo veide: „Nesuprantu, kas čia vyksta, lyg ir traukia, bet neramu“. Maždaug po mėnesio jo akys ima spindėti. Jis pajunta turįs tvirtą kūną, raumenų, pajaučia, kad fizinis kūnas turi daug paslapčių. Daugelis pasidžiaugia, kad ramiau miega. Įdomūs savaiminiai pokyčiai vyksta mityboje - greičiausiai atsisakoma kavos. Štai neseniai atėjo į jogą rūkanti moteris. Paskui ji pasakojo, jog po pirmo užsiėmimo paėmė cigaretę ir norėjo užsirūkyti, tačiau ją taip supykino, kad metė cigaretę šalin. Žodžiu, nebesinori nuodytis. Atsiranda žinojimas, kad esame globojami, saugumo jausmas, lengviau priimami lemtingi gyvenimo sprendimai, susitvarko miegas.
Sergantieji artritu, kol daro jogą, jaučia ženklų pagerėjimą, o jei padaro pertrauką - grįžta kaip sulaužyti, sako nebegalį judėti. Per pojūčius, per savo vidų ateina suvokimas, kad judėjimas – tai išsigelbėjimas. Šiems ligoniams labai tinka dinaminiai – ne statiniai - pratimai, kai per judesį pereinama iš asanos į asaną. Jogoje svarbu derinti kvėpavimą ir judesį - tai pavaldu visatos pulsacijos dėsniui. Apie tai rašoma Patandžalio jogos sutrose.
Turintiesiems regėjimo problemų labai padeda vadinamieji trataka pratimai – Šie akių jogos pratimai atliekami kartu su kūno asanomis vienu metu. Tai akis veikia taip stipriai, kad šiuos pratimus atliekantys žmonės po kurio laiko net nusiima akinius. Per 8 metus ir mano regėjimas pagerėjo nuo minus 3 iki minus 1,5. O jei užsiimčiau tik trataka, poveikis būtų greitesnis.
Kaip joga veikia kaulų sistemą, stuburą?
Stuburo problemų turintiems žmonėms labai padeda ir statiniai pratimai. Jie stiprina nugaros raumenis. Stuburas – pagrindinis energetinis kanalas subtiliajame kūne.
Sergant skolioze joga palengvina padėtį, nes sustiprėja stuburo raumenys. Ateina į jogą žmonių, kurie skundžiasi skausmais sprando srityje, sportininkams bei dirbantiems sėdimą darbą nugara pertempta. Pradėję užsiiminėti vėliau jie pasako, kad nebegali sėdėti sukumpę, nori išsitiesti, nes pajunta energijos tekėjimą.
Joga panaikina migreninius galvos skausmus, sumažina kraujospūdį, reguliuoja cukraus kiekį kraujuje, cholesterolį.
Išnyksta tie galvos skausmai, kuriuos sukelia pyktis ir nepakantumas. Taip įvyksta dėl to, kad pradėjus užsiiminėti joga savaime išnyksta ir šios emocijos. Išnyksta ir visa, kas su jomis buvo susiję emociniame lygmenyje.
Dar labai gerą dalyką daro jogos asanos, - sumažina streso hormono kortizono kiekį. O kadangi kortizonas iš organizmo ištraukia kalcį, savaime padeda ir nuo osteoporozės.
Teigiamų jogos aspektų yra ir daugiau – ji gerina plaučių ventiliaciją, stiprina imuninę sistemą, veninę kraujotaką, limfos cirkuliaciją, gerina nuotaiką ir t. t.
Ar išmokęs asanų technikos, žmogus gali praktikuoti vienas namuose?
Yra tokių, kurie išmokę daro namie, bet ir jie kartkartėmis ateina, nes norisi pajusti kolektyvinę energiją, dalytis ja su kitais.
Susiję straipsniai
