Pirmadienis, 2024.04.22
Reklama

Jadvyga Balvočiūtė: „Būtų apmaudu nesinaudoti Lietuvos žolelėmis“(3)

2011-07-22 00:01:06

„Būdama vaistininkė nemaniau, kad pradėsiu kurti vaistažolių receptus,  – sakė žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė. -  Tačiau kai nepriklausomoje Lietuvoje, vaistinėse, pamačiau nelabai kokybiškas iš užsienio atvežtas vaistažoles, pakilo vaistininko – žolininko ambicijos. Nuo to viskas ir prasidėjo.“

Jadvyga Balvočiūtė. Vaidos Vaitkutės nuotr.

J. Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės specialybę. Baigusi studijas penkerius metus dirbo vaistinėje. Vėliau perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą, vaistinių augalų laboratoriją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji  persikėlė gyventi į tėviškę, pradėjo ūkininkauti, taip pat dirbo Kamanų valstybinio rezervato botanike. Vėliau atsidavė vien vaistažolėms.

„Augalais domėjausi visada, nuo mažens“, – sakė J. Balvočiūtė. Jos ekologinis vaistažolių ūkis, kuris yra Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, – žinomas ekologiškų žolelių arbatų gamintojas. Ūkyje yra vaistinių augalų ekspozicija po atviru dangumi su maždaug 500 pavadinimų augalų, vedamos ekskursijos.

12 hek­ta­rų J. Bal­vo­čiū­tės vais­ta­žo­lių ūky­je, be kolekcijoje esančių, didesniais kiekiais ekologiškai auginama per 150 pavadinimų arbatų gamybai reikalingų augalų. Žolininkė vaistinių augalų arbatas komponuoja pagal pačios sukurtus arba neoriginalius, bet vietinėmis žolelėmis papildytus receptus. Pakalbinome žinomą žolininkę.

Kodėl jūs siūlote vaistažolių mišinius, o ne pavienes vaistines žoles?

Komponuodami mišinį iš daugiau vaistažolių turime galimybę pasinaudoti įvairesnėmis jų gydančiomis savybėmis, be to, jei žmogus serga, tai dažniausiai ne viena liga. Pradžioje mišinius sudarydavau iš 5–8 augalų rūšių, dabar net iš 15 arba 25.

Nuo kokių ligų žmonės dažniausiai prašo vaistažolių?

Dažniausiai arbatų žmonės prašo nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, depresijos, nemigos, kosulio, peršalimo, cholesterolio, mažakraujystės, taip pat kepenų, kasos darbui gerinti.

Ką kiekvienas turėtų žinoti apie žolelių rinkimą, arbatų ruošimą?

Dažnai žmonės sako, kad vaistažoles reikia rinkti iki šv. Jono dienos. Tai tiesa, bet renkami tik tie augalai, kurie tuo metu žydi. Pavyzdžiui, yra toks augalas tamsioji plautė. Jei jos balandžio mėnesį neprisirinksi, visus metus ir neturėsi. Visi augalai žydi labai trumpai: savaitę, pusantros, per tą laiką turime susirinkti visą metų kiekį. Jau rugpjūčio mėnesį visi lapai yra apgraužti, apdulkėję, todėl lapus nuo medžių ir žolinių augalų renkame jaunus, švarius, nepažeistus kenkėjų. Aišku, rugpjūtį irgi galima prisirinkti beržų arba lazdynų lapų, tik reikia rinkti nuo jaunų medelių. Žoles svarbiausia rinkti žydėjimo pradžioje. Dabar vasarą pats laikas rinkti beržų lapelių – inkstams, žemuogių lapus ir inkstams, ir mažakraujystei, ir šiaip skaniai arbatai. Labai svarbu prisirinkti gervuogių lapų, tai tikra taupyklė visokių vitaminų, mineralinių ir kitų naudingų medžiagų. Prie jų galima derinti įvairias žoles, kurias mėgsti, kurių tuo momentu reikia: jei norite nusiraminti, prisidėkite melisos, mėtos ar ramunėlių. Nuo peršalimo tinka vingiorykštė, tai lyg aspirino pakaitalas.

Vaidos Vaitkutės nuotr.

Ar jūs pati renkate vaistažoles?

Savo reikalams visada rinkau. Pradėjus rinkti didesnius kiekius, prireikė daugiau darbo rankų. Mano patys pirmieji padėjėjai, kurie padėjo rinkti žoles, buvo vaikai. Jiems buvo įdomu, teiraudavosi apie augalus. Aš paprašydavau, kad mano pievoje parinktų vaistinių augalų, už tai gaudavo kelis litus ir galėjo nusipirkti ledų. Dabar tie vaikai užaugo, kai kurie atėjo pas mane dirbti.

Anksčiau žoleles rinkdavau ir pati, o dabar pritrūksta laiko. Todėl renka apmokyti rinkėjai, su kuriais sudaryta darbo sutartis, arba mūsų darbuotojai. Žolelių auginimas ir rinkimas – nelengvas darbas. Tam reikia pasiryžti. Trečdalį vaistažolių užsiauginame patys, kitas susirenkame iš tokių vietų, kurios yra sertifikuotos, ekologiškos. Lietuvos gamtoje yra labai daug vaistažolių, todėl būtų apmaudu jomis nesinaudoti. Turime daug, tad neišmintinga būtų vartoti  iš kitur  atvežtas vaistažoles. Juolab kad neretai suabejojame jų kokybe.

Ar vaistažolės galėtų pakeisti cheminius vaistus?

Žmogus, pradėjęs vartoti vaistažoles, kai kuriais atvejais gali atsisakyti cheminių vaistų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie turi problemų dėl kraujo spaudimo, gali palaipsniui pereiti prie vaistažolių, padėti vaistus į šalį, bet negaliu teigti, kad šimtu procentu visiems padės. Cheminiai vaistai turi savo vietą ir turės, jų yra ir labai gerų. Būna įvairių atvejų, kada reikia griebtis cheminių vaistų, jų atsisakyti būtų per daug drąsu. Tik ir gydymas vaistažolėmis turėtų būti labiau žinomas, rekomenduojamas, žmonės turėtų būti labiau supažindinami su tokiu gydymu.

Kokias arbatas patartumėte gerti vasarą, kad žmonės išliktų žvalūs, energingi?

Užsiplikius žalios mėtos, melisos, katžolės ar čiobrelių galima gerti labai skanią, gaivinančią, suteikiančią žvalumo arbatą. Jei iš žalio augalo norite turėti gydomąjį poveikį, tai jį sumalkite ir gerkite jo sultis. Tada gausite viską, ką augalas gali duoti. Kad džiovintas augalas neprarastų gydomųjų savybių, reikia žinoti, kiek, kaip jį džiovinti. Pirmiausia svarbu jį gerai užauginti, išdžiovinti pavėsyje, neaukštoje temperatūroje, švarioje, sausoje aplinkoje, tada jis bus tinkamas vartoti.

Vaidos Vaitkutės nuotr.

Kokios žolelės ar jų mišinys tinka vartoti apsinuodijus? Ką reikia daryti?

Kai apsinuodijame, mums dažniausiai yra pakenkta skrandžiui, kepenims, kasai, tad reikia suaktyvinti jų darbą. Apskritai apsinuodijus reikia save vimdyti, gerti vandenį, gerti tanidus kaupiančių augalų, pvz., sidabražolių, rūgčių arbatų, anglies tablečių, kurios sugeria tuos nuodus, gerti virškinimą gerinančias arbatas.

Būnant gamtoje dažnai įgelia koks nors vabzdys. Ar yra kokių liaudiškų priemonių išgydyti įgėlimą?

Priešalerginės žolės yra mažoji plūdena, varnalėšos (kibis), triskiautis lakišius, baltažiedė notrelė. Jei gamtoje sugėlė uodai, bitės, labai gerai įgeltą vietą patrinti spiritu, uždėti mažąją plūdeną. Ji auga vandenyje. Reikia išgriebti į kibirą su švariu vandeniu, keletą kartų perplauti ir tiesiog uždėti ant įgeltos vietos. Jei mažosios plūdenos norime turėti žiemą, jos reikia įdėti į stiklainiuką ir užpilti stipria degtine. Gerti įsilašinus į vandenį po 15 lašų du kartus dienoje. Vaikams galima plūdeną sudžiovinti ir duoti su medumi.

Kaip jūs pati rūpinatės savo sveikata?

Negaliu pasakyti, kad aš dažnai sirgčiau. Kiekvieną dieną geriu žolelių arbatą kraujotakai, inkstų, kepenų veiklai pagerinti, nes jaunystėje esu sirgusi gelta, tai tos kepenys taip ir liko pažeistos, jomis reikia pasirūpinti. Negaliu valgyti daug riebaus maisto, šokolado. Kažkada labai mėgau juodąją arbatą, bet kai pradėjo nuo jos „baladotis“ širdis ir kilti kraujospūdis, tai ją apribojau. Geriu ir kavą, bet tik reikia atsiminti, kad kava nors ir gerina smegenų veiklą, pakelia darbingumą, kraujospūdį, bet turi ir kofeino, o tai kaip botagas širdžiai. Dėl kavos kalcis neužsilaiko organizme, o jis mums, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, labai svarbus, jei norime, kad mums ilgiau laikytų sąnariai.

Vaidos Vaitkutės nuotr.

Kokia nauda iš žolelių sveikam žmogui?

Gerai sveikatai palaikyti, ligų profilaktikai. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems visada reikia pasiruošti ekologiškų, švarių žolelių ir jas vartoti. Kol sveiki, – kaip maistą, jei susirgome, – kaip vaistą. Nesunku bus pasiimti, jei jas pažinosime ir jų turėsime, ypač savo krašte užaugusių, savo ar specialistų rankomis surinktų.

Vaida Vaitkutė

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų