Didesnių medikų algų sąlygos - PSDF didinimas ir sveikatos priežiūros įstaigų pelno atsisakymas(2)

Kad Lietuvos gydytojams ir slaugytojams būtina kelti atlyginimus, yra suprantama savaime ir dėl šios būtinybės tikriausiai net nereikia diskutuoti. Tačiau iš kokių lėšų kelti tuos atlyginimus? Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė viešai ne sykį yra pasakiusi, kad vienas iš efektyviausių būdų – naikinti, pasak jos, neefektyviai veikiančius sveikatos priežiūros įstaigų skyrius. Tačiau ar tai – vienintelė išeitis ir ar tikrai tai – teisingiausias kelias? Savo požiūriu ir mintimis dalijasi patys gydytojai.

Reklama

Atsisakyti nepamatuotų uždavinių

Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius Vismantas Matulas sako, kad įstaigos vidiniai rezervai iš tiesų gali būti papildomi finansavimo šaltiniaiS, iš kurių būtų galima kelti algas gydytojams ir slaugytojams. Tačiau pabrėžia – tik papildomi. „Mūsų įstaiga irgi sumažino atliekamų tyrimų skaičių, kuro išlaidas, bet iš tiesų tokiu būdų sutaupoma palyginti nedaug. Tai – tik šalutinės lėšos, - tvirtina V. Matulas. – Pagrindinis sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos (PSDF), kurios sudaro nuo 80 iki 90 proc. visų lėšų. Taigi tik nuo jų ir priklauso galimybės pakelti darbuotojams atlyginimus“.

Poliklinikos vadovas atkreipia dėmesį ir į kitus niuansus: „Iš tiesų ir esant dabartiniam finansavimui būtų galima gan nemenkai pakelti algas, bet gan keistai skamba Sveikatos apsaugos ministerijos kone primygtinis nurodymas didinti slaugytojų algas, nors metų pabaigoje įstaigoms gresia neįvykdyti kitų tikslų – nesurinkti pelno. Nors esame ne pelno įstaigos, bet iš mūsų reikalauja dirbti pelningai – tiek savivaldybės, turinčios joms pavaldžias įstaigas, tiek ministerija. Ir dar, negana to, savivaldybės reikalauja neviršyti nustatyto užmokesčio fondo, kuris skirtingose savivaldybėse įvairuoja nuo 60 iki 70 proc. Pavyzdžiui, net mūsų poliklinikoje būtų galimybė pakelti algas, bet reiktų viršyti šią nustatytą ribą, - kalbėjo V. Matulas. – Mano manymu, daug klausimų būtų išspręsta, jeigu sveikatos priežiūros įstaigoms būtų atsisakyta kelti nepamatuotus uždavinius, pavyzdžiui – siekti pelno ir neviršyti minėto užmokesčio fondo“.

Skirtumai kosminiai

Dar viena galimybė, ieškant didesnio finansavimo – paslaugų balo vertės kėlimas, kaip teigia portalo pašnekovas.

O didinti PSDF lėšas, direktoriaus nuomone, - visos valstybės reikalas. „Apskritai mūsų šalyje sveikatos priežiūrai skiriama per mažai dėmesio ir finansavimo, - tvirtina V. Matulas. – Mūsų gydytojų atlyginimų su kolegų kitose šalyse algomis net ir neįmanoma lyginti – skirtumai kosminiai. Pavyzdžiui, mano brolis dirba anesteziologu Norvegijoje ir už kolegas Lietuvoje uždirba keliasdešimt kartų daugiau. Vis dėlto uždirbti daugiau gali ir mūsų medikai, jei tik nebijo prisiimti daugiau atsakomybės. Tačiau yra slaugytojų, kurioms net siūloma, pavyzdžiui, eiti slaugos administratorės pareigas, o jos atsisako, tvirtindamos, kad yra patenkintos esama padėtimi, taigi, - ir alga. Tad galbūt mūsų medikams tiesiog trūksta aktyvumo? Nes kas nori užsidirbti, patys ateina, kreipiasi į vadovus, prisiima daugiau pareigų, daugiau pacientų“.

Pašnekovas prisiminė gegužę Vilniaus universitete vykusią karjeros mugę, kurioje, pasak jo, rezidentams buvo siūlomi pakankamai dideli atlyginimai. „Dirbti galėjo beveik tuoj pat, bet niekas nenorėjo. Apskritai mugėje įstaigų vadovų buvo daugiau nei pačių rezidentų, - stebėjosi Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius, – galbūt jiems pasiūlymai pasirodė nepatrauklūs, nes įstaigos – rajoninės. O gal tiesiog žino, jog pasiūlymų dar turės ir laukia vasaros pabaigos. Tačiau užsidirbti tikrai galima“.

Paprašytas plačiau pakomentuoti SAM planus ieškoti papildomų lėšų, naikinant tam tikrus ligoninių skyrius, V. Matulas atsakė: „Toks pasiūlymas, mano manymu, gan biurokratiškas. Jei bus panaikinti tam tikri skyriai, vadinasi, mažės paslaugų prieinamumas, prastės teikiamų kokybė, mažės specialistų, ilgės eilės. Nebent tokie sprendimai yra iš tiesų labai pamatuoti“.

Svarbiausia – didinti PSDF

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad skyrių naikinimas prasmingas tik tada, jeigu keliuose iš jų ar keliose gretimose ligoninėse dubliuojasi paslaugos. „Tačiau tai yra paslaugų optimizavimas, o algų nepadidinsime kitaip, kaip didindami PSDF lėšas, - antrino kolegai iš Vilniaus A. Razbadauskas. – Kiek yra įvairiausios brangiausios aparatūros supirkta, pinigų jau nebesugrąžinsime, nors tie prietaisai ir nelabai naudojami. O naikinant skyrius turi būti labai aiškūs kriterijai, pavyzdžiui, jei per metus skyriuje nepriimama 300 gimdymų, tuomet galbūt ir verta jį naikinti. Tačiau reikia labai žiūrėti, kad nenukentėtų žmonės, jei nebus galimybės laiku jiems suteikti reikalingas paslaugas“.

Šiuo metu, pasak pašnekovo, naikinant tam tikrus skyrius, „linkstama pataikauti didžiosioms klinikoms“.

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas irgi pritaria portalo šnekintiems gydytojams, kad didžiausią, efektyviausią ir realiausią galimybę padidinti gydytojų bei slaugytojų atlyginimus gali suteikti tik PSDF didinimas.

Racionalumas ir teisingi prioritetai

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė įsitikinusi, kad bent jau slaugytojų atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo įstaigos vadovų požiūrio. „Juk to paties profilio įstaigoms skiriamas vienodas finansavimas, bet atlyginimai labai skiriasi. Pavyzdžiui, vienų rajoninių ligoninių slaugytojai uždirba po 500 Eur ar dar daugiau, o kitų – vos minimumą. Tad pirmiausia įstaigos turi savo viduje perskirstyti lėšas ir racionaliai jas naudoti, paskirstyti teisingus prioritetus, - savo požiūriu dalijasi portalo pašnekovė. – O skyrių naikinimas, nemanau, kad turėtų kokios nors didesnės įtakos slaugos specialistų atlyginimams. Tai yra ligoninių restruktūrizacijos dalis, o toks sprendimas priimtas gerokai anksčiau ir pačiame aukščiausiame politiniame lygmenyje, tad jo komentuoti net ir negaliu. Kas padaryta, tas jau padaryta“.

Tęsdama savo mintis, D. Margelienė paminėjo ir dar vieną galimybę: „Labai jau seniai buvo skirta papildomų lėšų medikų algoms padidinti – neatmenami laikai. Žiūrėkime, kas dedasi Graikijoje, kurioje minimali alga yra dvigubai didesnė nei pas mus, bet vis tiek graikai piktinasi, kad žada ją užšaldyti. O Lietuvoje net ir kvalifikuoti slaugos specialistai uždirba kone tiek pat, kiek nekvalifikuoti!“

Statistika

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvos universitetų ligoninių gydytojai vidutiniškai uždirba po 1,064 Eur per mėnesį, slaugos specialistai – 725 Eur, respublikinių ligoninių atitinkamai po 1,236 Eur ir 666 Eur, regioninių ligoninių – 1,025 Eur ir 500 Eur, rajoninių – 847 Eur ir 501 Eur, slaugos ligoninių – 901 Eur ir 598 Eur, miestų poliklinikų – 890 Eur ir 565 Eur.