Išsėtine skleroze sergantys pacientai su viltimi laukia naujų vaistų

Išsėtinė sklerozė yra lėtinė ir kol kas neišgydoma nervų sistemos liga. Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai atliko tyrimą ir vertino naujo vaisto efektyvumą. Buvo tiriamas monokloninis antikūnas prieš α4β-integriną. Naujasis vaistas, firategrastas - tabletė, kuri ateityje gali pakeisti šių pacientų gyvenimą.

Tyrimų reikia daugiau

Mokslininkai atliko antros fazės dvigubai aklą placebu kontroliuojamą tyrimą. Visi pacientai sirgo išsėtine skleroze, kuri buvo sunkiai kontroliuojama dabartiniais gydymo metodais. Pacientai gydyti 12 savaičių, po to 12-40 savaičių stebėti. Ligoniai suskirstyti į grupes, kurioms buvo skiriamos 3 skirtingos vaisto dozės: 150, 600, 900 ir 1200 miligramų po du kartus per dieną. Kas keturias savaites tiriamiesiems buvo atliekami galvos smegenų radiologiniai tyrimai ir stebimos ligos pažeistos zonos.

Tyrime dalyvavo 349 pacientai. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, jog išsėtinės sklerozės sukelti galvos smegenų pažeidimai ženkliai sumažėjo ligoniams, kurie buvo gydyti 900 mg ir 1200 mg firategrasto dozėmis. Stebėtas kiekybinis sumažėjimas 49 procentais, o placebu gydytiems pacientams pažeidimų nustatyta 79 procentais daugiau.

Atsargiai vertindami studijos rezultatus mokslininkai tikisi, jog šis vaistas ne tik sumažins radiologiniais metodais nustatomą pažeidimų skaičių, bet ir pagerins pacientų gyvenimo kokybę. Tačiau į šį klausimą turi atsakyti nauji tyrimai.

Baltaodžių liga

„Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kurios išraiška – labai daugialypė. Skirtingi pacientai patiria labai skirtingus simptomus, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovė dr. Lina Malcienė. – Liga ištinka jaunus žmones, dažniausiai nuo 20 iki 40 metų. Vieniems sutrinka regėjimas: viena akimi pradeda matyti kaip pro rūką, gali ištikti dalinis apakimas, jausti nematymo dėmes. Kitiems būdingi jutimo sutrikimai – nutirpsta galūnės; gali pradėti silpti kojos, kiek daugiau pavaikščiojus. Kai kurie jaučia ir bendrą patologinį viso kūno nuovargį, ypač sustiprėjantį antroje dienos pusėje, ir nepagulėję negali tęsti darbų. Šiuos simptomus sustiprina karštis, pirtis, ir tik atvėsus pailsima. Vasarą padeda išsimaudymas vėsiame vandens telkinyje. Šią ligą gali rodyti ir koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai, kai vaikštantį žmogų mėto į šonus. Tokie pacientai skundžiasi, kad atrodo kaip girti, valgydami išlieja maistą, sutrinka ir rašysena. Dar kiti galimi požymiai – šlapinimosi sutrikimai, kai užsinorėjus sunku sulaikyti arba, priešingai, labai sunku nusišlapinti. Pajutę tokius simptomus vyrai pirmiausia kreipiasi į urologus, galvodami apie prostatą. Esant išsėtinei sklerozei jauni žmonės gali jausti ir galvos svaigimą“.

Gydytoja aiškino, jog liga priklauso autoimuninių ligų grupei. Išsėtinę sklerozę sukelia hiperaktyvios organizmo imuninės ląstelės, agresyviai puolančios centrinės nervų sistemos mieliną. „O priežastis iki šiol nežinoma, bet egzistuoja ne viena išsėtinės sklerozės kilmę aiškinanti teorija. Viena iš jų – liga ištinka persirgus virusinėmis infekcijomis, po to suaktyvėja imuninis procesas, egzistuoja ir bakterinę ligos priežastį aiškinanti teorija, svarstoma, kad išsėtinė sklerozė – ir vystymosi sutrikimo pasekmė, - kalbėjo L. Malcienė. – teigiama,

kad ją lemia ir genai, nors liga ir nėra paveldima. Nustatyta, kad rasės genas jai turi įtakos, nes išsėtinės sklerozės atvejų labai retai pasitaiko tarp geltonosios rasės atstovų ir juodaodžių“.

Pašnekovės teigimu, išsėtinė sklerozė, kaip ir kitos autoimuninės ligos, – išsivysčiusių šalių liga. „O savo imunitetą mes įtakojame ir sintetiniu maistu, ir vitaminais, ir aplinka. Nebežinome nei ką valgome, nei kuo kvėpuojame. Savo pacientams aiškiai pasakau – mes ne kosmonautai, kad valgytume piliules“.

Neišgydoma, bet ne mirtina

Lietuvoje, pasak daktarės, šia liga serga apie 70 gyventojų iš 100 tūkstančių. „Ji gydoma mūsų šalyje beveik visiškai taip pat, kaip ir visame pasaulyje, - kalbėjo L. Malcienė. – Yra keli gydymo variantai. Standartinis, esant banguojančiai ligos eigai, kai simptomai paūmėja, o paskui nurimsta, paūmėjimo metu gydome hormoniniais preparatais gliukortikoidais, o remisijos metu taikoma imunitetą reguliuojanti terapija. Tiems pacientams, kuriems pasireiškia motorikos, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai, gydymą medikamentais efektyviai papildo kineziterapija. Tačiau žmogus ir pats turi namuose atlikti mankštą. O tais atvejais, kai liga progresuoja nuo pat pradžių, taikomas individualus gydymas. Taip nepasiseka kas devintam ar dešimtam sergančiajam išsėtine skleroze“.

Medikės teigimu, ligos eiga labai priklauso nuo paciento požiūrio į ją, teisingo gydytojo nurodymų vykdymo, vaistų vartojimo, rekomendacijų taikymo. „Tai neišgydoma, bet ne mirtina liga, - pabrėžė pašnekovė. – Pacientai niekada nemiršta nuo išsėtinės sklerozės, nebent nuo jos sukeltų komplikacijų. Kadangi susergama jaunystėje, žmonės gydosi, bet neatsisako savo gyvenimo planų: kuria šeimas, dirba, nors gal ir truputį reikia sulėtinti greitį kai kuriose gyvenimo srityse. O būna ir tokių, kuriems nepasiseka, tad kai kuriems tenka sėstis į neįgaliojo vežimėlį“.

Stebuklas dar neįvyko

Į portalo paminėtą JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimą gydytoja žvelgia atsargiai. „Išsėtinė sklerozė – liga, sulaukianti didelio dėmesio. Naujiems vaistams tirti skiriama milijardai dolerių ar eurų, kasmet išbandomi 2-3 nauji medikamentai. Šiuo metu tyrimo fazėje jų yra gal dešimt, o gal net ir daugiau, tyrimai atliekami net ir Lietuvoje, - kalbėjo L. Malcienė. – Rezultatų pasiekiama ir stulbinamų, bet nauji vaistai neskubami kliniškai taikyti. Juk tyrimai atliekami metus-dvejus, ir niekas nežino, kaip jie paveiks pacientus juos vartojant dešimtmečius. Todėl į visus tyrimus žvelgiama atsargiai ir subtiliai, nors kas porą metų vaistų išsėtinei sklerozei gydyti sąrašas papildomas vis naujais medikamentais, taip pat – ir Lietuvoje. Bet ar įvyko stebuklas pasaulyje? Dar ne. Dar niekas nepasakė, kad ši liga išgydoma“.

„Mes su viltimi laukiame tokio vaisto, kuris iš esmės pakeistų mūsų gyvenimą, t. y. ne tik stabdytų ligos progresavimą, bet ir keistų jos eigą, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė  Klaipėdos apskrities išsėtinės sklerozės draugijos pirmininkė Neringa Venckienė. – Tokio vaisto sukūrimas būtų tikra revoliucija medicinoje, gydant išsėtinę sklerozę. Kol kas visame pasaulyje  ligos paūmėjimų metu gydymas yra simptominis, o ligos kontrolei yra taikomas  imunomoduliuojantis gydymas. Džiugu, kad jis prieinamas ir Lietuvoje, nors ir labai brangus, bet kompensuojamas. Tačiau reikia pabrėžti, kad jis ne visiems tinkamas. Toks gydymas yra skiriamas Išsėtinės sklerozės centrų gydytojų konsiliumo sprendimu, įvertinus būtinų tyrimų rezultatus, kitus nustatytus kriterijus bei ligos eigą“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Miller DH et al.

Firategrast for relapsing remitting multiple sclerosis: a phase 2, randomised, double-blind, placebo-controlled trial. The Lancet Neurology,  Volume 11, Issue 2, 131 - 139, February 2012