Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

Intensyviai sportuojantys vyrai dažniau patiria širdies ritmo sutrikimus

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2011-09-20 20:34:28

  Jau seniai buvo pastebėta, kad intensyviai sportuojantys asmenys, profesionalai atletai ir “savaitgalio maratonininkai” (kurie bėgioja maratonus savo malonumui) dažniau skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Dažniausiai iš jų pasitaikantis – prieširdžių virpėjimas.

  Prieširdžių virpėjimas - tai būklė, kai viršutinės širdies erdvės perima širdies ritmo vedlio funkciją iš mūsų tikrojo širdies vedlio – sinusinio mazgo. Prieširdžių virpėjimas prasideda staiga ir dažniausiai žmogus jaučia dažną ir chaotišką širdies darbą, kartais gali būti jaučiamas dusulys, skausmas krūtinėje.

 Skandinavų mokslininkai Europos kardiologų suvažiavime, kurs vyko prieš kelias savaites Paryžiuje, pristatė savo mokslinių stebėjimų duomenis, kurie patvirtina faktą, kad ypač intensyviai sportuojantieji dažniau skundžiasi prieširdžių virpėjimu.

 Norvegų mokslininkų grupė (K. Andersen ir kt) penkerius  metus (2004 – 2009) stebėjo 430 tūkst. žmonių nuo 30 iki 81 metų.

 Visi stebimieji buvo paskirstyti į keturias grupes:  nesportuojantys;  saikingai sportuojantys (vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar kita sporto rūšis iki 4 valandų per savaitę);  vidutiniškai sportuojantys – mažiausiai 4 valandas per savaitę; intensyviai sportuojantys – intensyvios treniruotės arba dalyvavimas varžybose kelis kartus per savaitę.

 Norvegai nustatė, kad yra tiesioginis ryšys tarp sportavimo intensyvumo ir tikimybės patirti prieširdžių virpėjimą.  Tačiau šis ryšys pastebėtas tik vyrams, moterims to nenustatyta.

 Saikingo sportavimo grupėje  (lyginant su nesportuojančiųjų grupe) vyrams galimybė patirti prieširdžių virpėjimą išauga labai nežymiai – tik 1,18 karto. Tarp vidutiniškai sportuojančių ši tikimybė padidėja 1,39 karto, o tarp intensyviai sportuojančiųjų – net 2,75 karto.

 Panašius duomenis pristatė ir švedų tyrinėtojų grupė. Jie stebėjo 44 477 sportininkus, kurie dalyvavo 90 km slidinėjimo varžybose -  palygino geriausius ir blogiausius rezultatus pasiekusiųjų medicininius duomenis. Nustatyta, kad tie, kurie pasiekia geriausius rezultatus, 37 proc. dažniau patiria prieširdžių virpėjimą.

 Mokslininkų manymu, sportavimas ir fizinė kultūra yra teigiamas ir reikalingas dalykas, tačiau kaip ir kiekvienoje veikloje yra tam tikra rizika ir galimos “pašalinės reakcijos”. Jos ypač pasireiškia tiems, kurie sportuoja itin dideliais fiziniais krūviais.

 Prieširdžių virpėjimo atsiradimo mechanizmas

Kodėl dideli fiziniai krūviai gali išprovokuoti prieširdžių virpėjimą?  Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis paaiškino, jog prieširdžių virpėjimo atsiradimo mechanizme labai svarbų vaidmenį vaidina arterinis kraujo spaudimas, kuris pasireiškia ir širdies viduje.  Jam pasiekus kritinį lygi yra pertempiamas plaučių venų fibrozinis  žiedas. Įrodyta, kad tai yra  vienas svarbiausių  prieširdžių virpėjimo atsiradimą nulemiančių faktorių.  Patiriant didelius fizinius krūvius arterinis kraujo spaudimas ryškiai padidėja ir todėl atsiranda didesnė tikimybė prasidėti prieširdžių virpėjimui.

 Kodėl prieširdžių virpėjimas dažniau ištinka vyrus? Gydytojas kardiologas  sako niekada anksčiau nesusidūręs su tokio pobūdžio tyrimais, todėl esą sunku paaiškinti: „Reikėtų detaliau žinoti tiriamo kontingento savybes. Prieširdžių virpėjimo  pasireiškimas labai priklauso nuo ligonio amžiaus, apkrovimo intensyvumo, tiriamojo treniruotumo, jo medžiagų apykaitos savybių.  Čia galėtų turėti įtakos hormoninės pusiausvyros ypatumai. Kaip žinome, moterų hormoninė pusiausvyra tam tikruose amžiaus tarpsniuose yra skirtinga nuo vyrų ir tai gali nulemti jų didesnį atsparumą tiems prieširdžių virpėjimo pasireiškimams.“

 Klaipėdos sporto medicinos centro vyriausioji gydytoja Sigita Kibildienė sakė, jog per jos 30 metų darbo praktiką susidūrė tik su vienu šios ligos atveju.

 „Tačiau šie  žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, pas mus tiesiog nepatenka. Galbūt taip atsitinka intensyviai sportavusiems ir iš sporto pasitraukusiems žmonėms“,  - sakė ji.

 Viena dažniausių aritmijų

 Prieširdžių virpėjimas, - informavo A. Kirkutis,  - viena dažniausių širdies aritmijų. Ja serga nuo 1 iki 2 proc. visų gyventojų. Susirgimas šia patologija labai padažnėja vyresnio amžiaus žmonėms. Nuo 65 metų  amžiaus jau serga apie 15 proc. visų žmonių. Dėl neritmiško širdies darbo labai pablogėja širdies raumens funkcija ir kraujotaka visoje širdies ir kraujagyslių sistemoje. Tai sąlygoja fizinio silpnumo, dusulio, kojų patinimo ir kitų širdies raumens nepakankamumo požymių atsiradimą. Prieširdžių virpėjimas pavojingas dėl jo metu galinčių pasireikšti komplikacijų. Virpant prieširdžiams jų susitraukimas pasidaro nevisavertis. Iš prieširdžio ertmės nepasišalina visas kraujas. Dėl  to gali susidaryti krešulių, kuriems su kraujo srove patekus į smegenis užsikemša smegenų kraujagyslės - išsivysto smegenų insultas.

 Susirgus PV labai svarbu normalų ritmą specialiais vaistais arba elektroimpulso terapijos pagalba  atkurti greitai. Nepavykus to padaryti per pirmas dvi paras nuo ligos pradžios, siekiant išvengti insulto, ligoniui mėnesį laiko skiriami kraują skystinantys vaistai ir tik tada mėginama koreguoti sutrikdytą širdies ritmą.

 Šaltiniai

 1. Thelle D, et al "The association between leisure time physical activity and atrial fibrillation in the general population -- a longitudinal study" ESC 2011; Abstract 138.

 2. Andersen K, et al "Risk of arrhythmias in male cross skiers" ESC 2011; Abstract 1272.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Laikinai keičiasi RVUL Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta
„Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, k...
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų