Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimas

2013 m. balandžio mėn. vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1110 „Dėl Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008, Nr. 138–5465), asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, kurį koordinavo Higienos institutas.

Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo duomenis pateikė 66,9 proc. (95 iš 142) stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų: 92,6 proc. (63 iš 68) bendrojo pobūdžio (įskaitant onkologijos ir kitų žinybų ligonines), 39,6 proc. (19 iš 48) palaikomojo gydymo ir slaugos, 47,8 proc. (11 iš 23) specializuotų bei 50,0 proc. (2 iš 4) reabilitacijos ligoninių. Tyrimo duomenis pateikusių ligoninių skaičius, lyginant su 2012 m., padidėjo 14 procentų. Bendrai ligoninės pateikė duomenis apie 16392 pacientus, kurių 77,8 proc. sudarė pacientai, besigydantys bendrojo pobūdžio ligoninėse.

Tyrimo metu 3921 pacientui (23,9 proc.) nustatytos 4053 infekcijos (paplitimas 24,7 proc.), iš jų 3307 (81,6 proc.) – įgytas visuomenėje ir 746 (18,4 proc.) – įgytas stacionare. Bendras hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,6 procento. Didžiausiais hospitalinių infekcijų paplitimas buvo palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 11,3 procento. Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 0 iki 8,7 proc. – bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0 iki 23,5 proc. – palaikomojo gydymo ir slaugos, nuo 0 iki 3,2 proc. – specializuotose ir nuo 0 iki 0,5 proc. reabilitacijos ligoninėse. Hospitalinių infekcijų paplitimas vaikų grupėje (1,6 proc.) buvo tris kartus mažesnis nei tarp suaugusių pacientų (4,9 proc.). Bendrojo pobūdžio ligoninėse didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas, kaip ir ankstesniais metais, nustatytas reanimacijos ir intensyviosios terapijos (26,3 proc.). Ženkliai padidėjo hospitalinių infekcijų dažnis hematologijos ir onkologijos skyriuose – iki 15,5 proc., pernai jis siekė tik 2,4 proc.

Hospitalinių infekcijų struktūra išliko panaši kaip ir ankstesniais metais, vyravo apatinių kvėpavimo takų infekcijos (tarp jų pneumonijos), kurios sudarė trečdalį visų diagnozuotų hospitalinių infekcijų (35,4 proc.). Minėtos infekcijos vyravo bendrojo pobūdžio (36,7 proc.) ir specializuotose (73,9 proc.) ligoninėse, slaugos ligoninėse – odos ir minkštųjų audinių infekcijos (46,2 proc.). Tarp vaikų dažnesnės buvo kraujo (21,4 proc.) ir virškinimo trakto (21,4 proc.) infekcijos, suaugusiųjų grupėje – pneumonija (19,9 proc.) ir odos bei minkštųjų audinių (16,3 proc.) infekcijos.

Klinikinė medžiaga mikrobiologiniam tyrimui buvo paimta 41,2 proc. (307) visų hospitalinių infekcijų atvejų.  Sukėlėjas nustatytas 27,7 proc. (207) visų hospitalinių infekcijų atvejų, dažniausiai – Staphylococcus aureus (14,4 proc.), tarp jų – meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) – 5,3 proc., taip pat Acinetobacter spp. (11,4 proc.) ir Escherichia coli (11,0 proc.). Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, kur nustatytas didžiausias HI paplitimas, mikrobiologiniai tyrimai neatliekami, todėl infekcijų sukėlėjai lieka neišaiškinti.

Tyrimo metu beveik pusė (40,7 proc.) pacientų turėjo bent vieną iš trijų rizikos veiksnių (dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujagyslių kateteris ir šlapimo pūslės kateteris) ar buvo operuoti. Didžiausias visų invazinių priemonių paplitimas nustatytas bendrojo pobūdžio ligoninėse.

Daugiau nei ketvirtadalis pacientų (27,5 proc.) buvo gydyti antimikrobiniais preparatais. Dažniausiai buvo skirti I-II kartos cefalosporinai (21,9 proc.), siauro ir plataus veikimo spektro penicilinai (atitinkamai 13,1 ir 13,3 proc.) bei aminoglikozidai (11,0 proc.); 16,8 proc. visų antimikrobinių vaistų paskirti profilaktikos tikslu.