Ilgaamžiškumo industrija išnaudoja norą gyventi ilgiau ir skaitmeninio raštingumo spragas

Pasak regeneracinės medicinos mokslų daktarės, farmacininkės Eglės Pavydės, didžioji dalis aktyviai reklamuojamų ilgaamžiškumo papildų ar produktų neduoda jokios realios naudos organizmui. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjai dažnai klaidinami – esą jų poveikį patvirtina moksliniai tyrimai, nors iš tiesų taip nėra. 

„Frazė „paremta moksliniais tyrimais“ dažnai vartojama siekiant sukurti patikimumo įspūdį, tačiau nutylima, kad tyrimai atlikti tik mėgintuvėlyje arba su gyvūnais. O kartais tyrimai būna atlikti visai ne su tuo konkrečiu produktu, kuris yra siūlomas. Todėl labai svarbu nepatingėti paspausti nuorodų, patikrinti šaltinius ir įvertinti, kokio lygio tyrimai buvo atlikti iš tiesų“, – sako E. Pavydė.

Žiniomis, kaip žmonės įkliūva į pseudomokslo ir rinkodaros spąstus, mokslų daktarė dalysis vasario 10 d. nemokamame Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuojamame renginyje „Skaitmeninė banga“.

Kur dažniausiai užkimbame?

Mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad pasaulinė maisto papildų rinka auga gerokai sparčiau nei farmacijos sektorius ir šiuo metu siekia apie 200 mlrd. dolerių per metus. Didėjant paklausai, auga ir pasiūla. Anot jos, iš maždaug penkiasdešimties aktyviai reklamuojamų papildų, skirtų ilgaamžiškumui, realios naudos dažniausiai turi vos du ar trys – ir juos reikia mokėti atsirinkti. Tad, pasak specialistės, kritinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas tampa būtinybe.

„Ilgaamžiškumo tema šiandien labai populiari. Viena vertus, tai yra labai gerai – žmonės nori jaustis geriau, daugiau rūpintis savo sveikata ir į ją investuoti. Tačiau socialinių tinklų burbulas dažnai nuveda klaidinga kryptimi: vietoje investicijų į tai, kas iš tiesų svarbu“, – sako E. Pavydė.

Specialistė ragina būti budriems, ypač tada, kai reklamoje pažadai skamba per gerai, kad būtų tiesa.

„Raudona lemputė turėtų užsidegti tada, kai siūlomas produktas nėra vaistas, bet teigiama, kad jis gali išgydyti rimtas ligas, kurioms paprastai reikalingas medikamentinis gydymas. Dabar tokių teiginių apstu ir tai rimtas signalas, kad kažkas ne taip“, – pabrėžia ji.

Specialistės teigimu, visada verta kritiškai įvertinti teiginius, kad produktas ar metodas yra „pagrįstas moksliniais tyrimais“.

„Visai neseniai per televiziją mačiau papildų reklamą, kurioje teigiama, kad jų poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Tačiau aš šimtu procentų žinau, kad šis konkretus produktas niekada nebuvo tirtas klinikiniuose tyrimuose – tiesiog pasitelkiami senesni kitų produktų ar veikliųjų medžiagų tyrimų duomenys ir jais prisidengiama. Tuomet bandoma sudaryti įspūdį, kad tai yra tas pats, nors iš tikrųjų taip nėra, nes niekas netyrė būtent šio produkto. Tokių atvejų – labai daug“, – akcentuoja E. Pavydė.

Konsultacijos su DI – neišvengiamos

Vis daugiau žmonių sveikatos klausimais konsultuojasi su dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, tačiau norint gauti naudingus ir tikslius atsakymus būtina mokėti suformuluoti tinkamą klausimą. Mokslininkė pabrėžia, kad gebėjimas rašyti kokybiškas užklausas DI tampa svarbia šiuolaikinio skaitmeninio raštingumo dalimi.

„ChatGPT“ per savaitę sulaukia apie 230 mln. užklausų apie sveikatą, o bendras savaitinių naudotojų skaičius siekia maždaug 800 mln. Tai reiškia, kad maždaug kas trečias ar ketvirtas žmogus bent kartą per savaitę DI klausia apie savo sveikatą“, – pastebi E. Pavydė.

Anot pašnekovės, žmonių konsultacijos su DI yra neišvengiama realybė, todėl svarbiausia – ne bandyti tai stabdyti, o mokyti visuomenę šiuo įrankiu naudotis atsakingai. Specialistė pataria sveikatos klausimais DI prašyti atsakyti iš konkretaus specialisto perspektyvos.

„Jei klausimas susijęs su hormonais, paprašykite įvertinti situaciją kaip endokrinologui. Jei problema bendrinė – kaip šeimos gydytojui. Tokiu atveju atsakymai dažniausiai būna atsargesni, bet ir tikslesni. Taip pat svarbu pateikti kuo daugiau konteksto, bent minimalią informaciją apie savo amžių, lytį, būklę, gretutines ligas“, – teigia ji.

Ką mokslas iš tiesų įrodė apie ilgaamžiškumą?

Regeneracinės medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad kalbant apie ilgaamžiškumą svarbu ne tik gyvenimo trukmė, bet ir jo kokybė.

„Ilgaamžiškumas pirmiausia reiškia gebėjimą kuo ilgiau išsaugoti funkcionalumą. Pavyzdžiui, jei šiandien važinėju dviračiu ir gyvensiu 100 metų, svarbu, kad tuo dviračiu galėčiau važiuoti ir būdama 99. Ilgaamžiškumo pagrindas nėra stebuklingos piliulės, tai gana paprasti ir „nuobodūs“ dalykai – visavertė mityba, fizinis aktyvumas, bent 7–8 valandos kokybiško miego, streso valdymas, socialiniai ryšiai“, – sako E. Pavydė.

Pasak jos, fizinis aktyvumas turi būti subalansuotas. Svarbu tiek kardioveikla, stiprinanti širdies ir kraujagyslių sistemą, tiek jėgos treniruotės, raumeninės masės auginimas ir išlaikymas.

Psichologinė gerovė ir socialiniai ryšiai taip pat yra ilgaamžiškumo pamatas. „Žmogus yra sociali būtybė – artimi santykiai, bendravimas, smagios patirtys padeda gyventi ilgiau ir sveikiau. Jei bandysime tik griežtai laikytis taisyklių ir save savotiškai izoliuosime, turėsime tik neigiamą rezultatą“, – pabrėžia specialistė.

Kalbant apie maisto papildus, ji pabrėžia, kad svarbu remtis mokslu, o ne spėlionėmis.

„Mano praktinis patarimas – vietoj atsitiktinių papildų kasmet investuokite į išsamius kraujo tyrimus. Jie suteiks kur kas daugiau naudos. Tik tada, kai bus aišku, ko jūsų organizmui iš tiesų trūksta, verta galvoti apie konkrečių medžiagų papildymą“, – sako E. Pavydė.