Į nemokamas treniruotes – kartu su visa šeima

Dažna priežastimi, kodėl suaugę ir šeimas sukūrę žmonės nustoja sportuoti, tampa vaikai, kurių tiesiog nėra kam palikti. Šią problemą išsprendžia nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“, kuriame gausu su vaikais sportuojančių šeimų. Viena iš tokių šeimų – Tomas ir Asta Stasiukaičiai, į nemokamas treniruotes einantys su dukromis: 2 metų Liepa ir 4 metų Gabija.

Reklama

Kaip Jūsų šeima sužinojo apie „Judėk sveikai“ projektą? Ar buvo sunku apsispręsti lankyti treniruotes, kai šeimoje tuo metu buvo vos ką tik gimusi dukra Gabija? – paklausėme Tomo ir Astos.

Tomas: Internete pamatėme skelbimą, jog prasidėjo nemokamos bėgimo treniruotės su olimpine čempione ir trenere Inga Juodeškiene. Tai buvo pati pradžia projekto, bet mus labai greitai „užkabino“ ši idėja savo pozityvumu ir energija.

Asta: Nuo pat pirmos treniruotės sportuoti ėjome su vyresniąja mergaite, nes pagal mūsų šeimos viziją, vakaro laikas po darbų turi būti skirtas šeimai, todėl net nekilo klausimas, kur palikti mergaitę, kol mes sportuosime. Dažnai nutinka taip, kad tėvai atveža vaikus į sporto užsiėmimus ir sako „sportuok, sūnau, nes tai yra sveika“, o patys tuo tarpu laukdami sėdi rūbinėje ir valgo hamburgerį ar maigo telefoną.

Tomas: Galų gale, kai vaikai mato, jog jų tėvai sportuoja ir stengiasi judėti net ir būdami užaugę, tai natūraliai galima tikėtis, kad ir jie patys ateityje „nebus kumpių padėję prie telikų“.

O kaip reagavo vaikai į tokį jūsų sprendimą eiti sportuoti visiems kartu?

Tomas: Vaikai imlūs, jiems viskas įdomu, todėl jiems net nekilo klausimas, kodėl turim sportuoti arba ką čia reikia daryti. Jie viską stebi, žiūri ir greitai įsijungia į veiksmą. Atėję pirmąjį kartą Gabijai parodėme batutus, esančius Lengvosios atletikos manieže, kur vyko treniruotės, ir nebeliko jokių užimtumo bėdų. Manau, kad suaugusieji labiau jaudinasi nei vaikai.

Asta: Kai mums gimė antras vaikas, mažylė Ieva, buvo šioks toks nerimas, ar galima eiti sportuoti kartu su kūdikiu ir kaip būsim priimti aplinkinių žmonių. Bet pamatėm, jog kitų tėvelių atsivesti vaikai labai greitai priima į savo būrį ir pačius mažiausius. Tuomet atsiranda 5 auklės, jos tą mažylį vedžioja už rankų, vaikas irgi tam leidžiasi, nesvarbu, kad nepažįstami ir kad pirmą kartą vieni kitus mato. Tarp vaikų viskas vyksta laisvai.

Ar galite įvardinti kokius nors Jūsų rutinos pokyčius, kuriems įtaką padarė būtent „Judėk sveikai“?

Tomas: Vienu metu svėriau 95 kg, tad šioks toks „gelbėjimosi ratas“ aplink pilvuką jau buvo susiformavęs. Tuomet treniruotėse pamačiau tokį senelį, jo amžius tikrai buvo nenusakomas, nes iš išvaizdos jis atrodė gal 80 metų. Bet judėjimo atžvilgiu jis nubėgo lygiai tiek pat, kiek ir kiti projekto dalyviai. Tas senelis man tapo nerealiu pavyzdžiu, padėjusiu apsispręsti, kad noriu nugyventi bent 90 metų, būti fainu senuku, kuris nuolat juda ir spinduliuoja energija. Tuo pačiu suvokiau, kad norint tokiu tapti, reikia pradėti sportuoti jau dabar. Nieko neišeis, jei sportuoti sugalvosiu būdamas jau pensijoje. Taigi po ilgų treniruočių ir pasiruošimo dabar jau galiu pasigirti, jog pernai nubėgau savo pirmąjį maratoną, visus 42 kilometrus. Ir tai tikrai buvo tik „Judėk sveikai“ projekto dėka!

Asta: Iš vienos pusės atrodo, jog šis projektas yra tarsi „atėjau, pasportavau, išėjau“, bet iš tiesų čia yra puiki vieta susikurti savo tikslą, kuris būtų svarbus būtent tau. Negana to, čia visada rasi trenerių, kurie tikrai pasidalins savo žiniomis ir patarimais, kaip tą tikslą lengviau pasiekti. „Judėk sveikai“ treneriai nepaprastai užvedantys! Įsivaizduokit, kai tu ateini po darbo dienos į treniruotę ir jauna profesionali trenerė salės priekyje šaukia: „Na, chebryte, pastrakaliokim dabar!“. Ir tu neturi kur dingti, strakalioji, nes žinai, kad po visko būsi ir žvalesnis, ir sveikesnis. Kauniečiams kiti miestai tikrai pavydi šio projekto!

Ar esate bandę įkalbinti draugus ir jų šeimas dalyvauti šiame projekte?

Tomas: Kartais net nereikia įkalbinėti. Per treniruotes aš dažnai mėgstu pafilmuoti kelis kadrus arba nufotografuoti ir šiuo turiniu pasidalinti feisbuke. Tuomet natūraliai suveikia žmonių smalsumas ir jie ima klausinėti: „Ką tu ten veiki? Ką filmuoji? Kas čia vyksta?“. Papasakoji apie šį projektą ir matai, kad draugai jau kitą dieną sportuoja kartu su tavimi.

Asta: Kai kalbiname draugus sudalyvauti kartu, esminiai skirtumai yra aiškūs. Jeigu esi vienišas, tada labai lengva eiti į sporto klubą, nes tu ten galbūt susipažinsi su kažkuo, atrasi bendraminčių, o gal net pakabinsi merginą. O kai jau turi šeimą ir vaikų, viskas dauginasi, turi viską skaičiuoti ir apgalvoti, jog tau reikės susimokėti, kažkur palikti vaikus ir pan. „Judėk sveikai“ tu gali eiti ir viską daryti kartu su savo vaikais. Mums tai yra idealiausias variantas, tai tarsi šeimos laisvalaikio projektas.