Trečiasis sausio pirmadienis dažnai vadinamas „Blue Monday“ (Liūdniausiu metų pirmadieniu). Nors moksliškai nepatvirtintas, šis terminas kasmet sugrįžta į viešąją erdvę, skatindamas diskusijas apie emocinę savijautą žiemos metu. Specialistai sutaria, kad nėra vienos liūdniausios dienos, tačiau saulės stoka, nuovargis, stresas ir pošventinis tempas iš tiesų gali paveikti nuotaiką. Todėl ši diena – gera proga atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą ir prisiminti paprastus, bet veiksmingus būdus, padedančius žiemą jaustis geriau.
Kaip atsirado „Blue Monday“
Terminas „Blue Monday“ (Liūdnasis pirmadienis[1]) atsirado 2005 metais Jungtinėje Karalystėje. Jį išpopuliarino psichologu prisistatęs Cliffas Arnallas, teigęs, kad pagal specialią formulę galima apskaičiuoti liūdniausią metų dieną.
C. Arnallas Į formulę įtraukė tokius veiksnius: trumpą dienos šviesos laiką; prastą orą; finansinius sunkumus po švenčių; neįgyvendintus naujamečius pažadus; motyvacijos stoką. Pagal šią „formulę“ liūdniausia metų diena dažniausiai esą tenka sausio trečiajam pirmadieniui. Tiesa, jo pateikta formulė nepublikuota nė viename moksliniame žurnale ir sulaukė stiprios akademinės kritikos.
Mokslininkai šią teoriją greitai sukritikavo, o Britų psichologų draugija (BPS) viešai pabrėžė, kad Arnallo skaičiavimai neturi mokslinio pagrindo.
Galiausiai paaiškėjo, kad terminas „Blue Monday“ sukurtas kaip rinkodaros kampanijos dalis. Britų psichologijos dėstytojas ir konsultantas C. Arnallas „Blue Monday“ formulę pasiūlė kelionių bendrovei, kuri skatino žmones planuoti atostogas žiemos metu. Vėliau pats C. Arnallas pripažino, kad „Blue Monday“ formulė neturėtų būti vertinama kaip mokslinis faktas, terminas tapo kultūriniu ir žiniasklaidos reiškiniu.
Proga kalbėti apie savijautą
Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ pranešime žiniasklaidai cituojama medicinos psichologė Greta Danielė sako:
„Nors liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys ir dažniau laikomas reklaminiu terminu, pošventiniu laikotarpiu daugiau žmonių nei įprastai susiduria su ryškesniais nuotaikų svyravimais. Juos dažnai lemia nepakankamas dienos šviesos kiekis, nusilpęs imunitetas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas“.
Nors liūdniausios dienos akcentavimas gali sumenkinti tikras depresijos ar sezoninių nuotaikos sutrikimų problemas ir sudaryti įspūdį, kad liūdesys tą dieną yra madingas, toks požiūris nukreipia dėmesį nuo ilgalaikės psichikos sveikatos priežiūros. Vis dėlto ši diena gali paskatinti žiniasklaidą daugiau kalbėti apie emocinę sveikatą ir sudaryti erdvę diskusijoms apie nuotaikos sutrikimus bei jų prevenciją. Ji taip pat gali tapti priminimu skirti daugiau laiko sau, poilsiui ir kasdieniams įpročiams.
Daugiau sunkumų kyla nerimastingiems žmonėms
G. Danielė pasakoja, kad sausis gali būti emociškai sudėtingesnis dėl sumažėjusio socialumo. Švenčių metu daug laiko praleidžiama su šeima, draugais ar kolegomis, o joms pasibaigus grįžtama į kasdienę rutiną, kuri ne visuomet yra maloni. Prie emocinės įtampos prisideda ir finansinis nerimas dėl šventėms išleistų pinigų. Prasidėjus Naujiesiems neretai jaučiamas bendras nuovargis ar net išsekimas ir dėl trumpesnio miego bei darbo įsipareigojimų.
Be to, gruodis ir sausis yra tamsiausi metų mėnesiai, o dėl saulės šviesos trūkumo sumažėja serotonino – laimės hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, motyvaciją ir emocinę pusiausvyrą, gamyba organizme.
„Nors daugelis žmonių yra jautrūs pošventiniam laikotarpiui, kai kuriems jis gali būti ypač sudėtingas. Dažniau taip nutinka sergantiems depresija, turintiems generalizuoto nerimo sutrikimą ar patiriantiems sezoninius nuotaikos pokyčius. Jautriau į šį laikotarpį reaguoja ir vieniši, didelių finansinių išlaidų patyrę žmonės, taip pat tėvai ir šeimos, kurių prieššventinis bei šventinis laikotarpis buvo itin intensyvus“, – dalijasi G. Danielė.
Jei pošventinis liūdesys, nerimas ar nuovargis trunka ilgiau nei 2–3 savaites, naudinga pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Sunerimti verta ir tada, kai po švenčių tampa sunku imtis kasdienės veiklos, rytais atsikelti, o taip pat mažėja darbingumas ir dėmesio koncentracija.
Kaip sau padėti?
Norėdami pasijusti geriau, žmonės neretai griebiasi greitų, tačiau trumpalaikių nuotaikos gerinimo būdų: saldumynų, kavos ar impulsyvių pirkinių. Vis dėlto ilgainiui jie ne sumažina, o padidina vidinę įtampą.
„Saldumynai sukelia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, kurie gali lemti dirglumą, energijos trūkumą ir liūdesį. Nors kofeinas veikia kaip stimuliatorius ir pažadina apsnūdusį organizmą, jis gali padidinti kortizolio kiekį kraujyje ir taip sustiprinti vidinę įtampą. Tuo metu impulsyvūs pirkiniai dažniausiai susiję su staigiu dopamino šuoliu, kurį vėliau lydi kaltės jausmas, finansinis spaudimas, savikritika ar nusivylimas savimi“, – sako Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė G. Danielė.
Nervų sistemą geriausiai padeda stiprinti kasdieniai įpročiai, tokie kaip reguliarus miego režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Taip pat naudinga bent 30–60 minučių per dieną praleisti lauke, dienos šviesoje. Emocinei savijautai svarbūs ir reguliarūs susitikimai su draugais, realistiški ir papildomo streso nekeliantys tikslai.
[1] Anglų k. žodis blue nuo seno vartojamas ne tik spalvai apibūdinti, bet ir liūdesiui, prislėgtai, slogiai nuotaikai nusakyti. Pavyzdžiui, posakis to feel blue reiškia jaustis liūdnam ar emociškai pavargusiam, blue devils – slogios mintys. Būtent iš šios idiomos kilo pavadinimas „Blue Monday“ – tai „liūdnas“, o ne „mėlynas“ pirmadienis. Kadangi lietuvių k. spalva „mėlyna“ neturi emocinės liūdesio reikšmės, pažodinis vertimas „Mėlynasis pirmadienis“ neperteikia tikrosios termino prasmės, dėl to geriau versti „Liūdniausias pirmadienis“.