Gydymo įstaigos Lietuvoje išsiskiria stabilumu, tačiau yra ir nuostolingų

Bendrosios praktikos gydymo įmonės Lietuvoje triskart rečiau rizikuoja patirti bankrotą, nei vidutiniškai visų kitų sektorių įmonės, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Dauguma gydymo organizacijų išsiskiria veiklos stabilumu, tačiau akivaizdūs poliariniai skirtumai – yra uždirbančių dešimtis milijonų eurų per metus, yra deklaruojančių nulines pajamas. Beveik 100 šio sektoriaus įmonių veikė nuostolingai.

Reklama

2023 m. sausio duomenimis, Lietuvoje veikia 1223 bendrosios praktikos gydymo įmonės, teikiančios gyventojams medicinos priežiūros paslaugas. Dauguma jų turi uždarųjų akcinių bendrovių bei viešųjų įstaigų statusą, taip pat yra mažųjų bei komanditinių ūkinių bendrijų. Šią veiklą vykdančių įmonių skaičius išlieka stabilus ir nuo 2019 m. padidėjo nuo 1196 iki 1223.

Bendrosios praktikos gydymo įstaigose iš viso šiuo metu dirba 30,5 tūkst. darbuotojų – jų skaičius kasmet didėja ir nuo 2019 m. išaugo daugiau kaip 3 tūkst. Pagal darbuotojų skaičių didžiausių bendrosios praktikos gydymo įstaigų dešimtuką sudaro: VŠĮ Kauno miesto poliklinika (1652), UAB „InMedica“ (1154), VšĮ „Centro poliklinika“ (986), UAB „Affidea Lietuva“ (915), VšĮ Antakalnio poliklinika (803), UAB „MediCA klinika“ (702), VšĮ Karoliniškių poliklinika (674), VšĮ Šeškinės poliklinika (592), VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (578) ir UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (554). Tačiau „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis gydytojų gali dirbti ne vienoje klinikoje.

Įmonių pateikti duomenys rodo, kad tokioms gydymo įstaigoms dažniau vadovauja moterys, sudarančios beveik 60 proc. vadovų. Vidutinis vadovo amžius siekia 54,2 m., o vidutinis medicinos įstaigos veikimo amžius viršija 19 m. 2022 m. spalio duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas šiame sektoriuje siekia 1528 Eur/mėn., vyrų – 1483 Eur/mėn.

Privačių gydymo įstaigų metinės pajamos: nuo kelių dešimčių milijonų iki 0 eurų

Pagal 2021 m. gautas pajamas, didžiausių bendrosios praktikos gydymo įstaigų dešimtuką sudaro šios uždarosios akcinės bendrovės: „InMedica“ (35,9 mln. Eur), „Affidea Lietuva“ (32 mln. Eur), „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (24,5 mln. Eur), „MediCA klinika“ (22,3 mln. Eur), „Artmedica“ (16 mln. Eur), „Northway medicinos centrai“ (14,8 mln. Eur), bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema“ (10,2 mln. Eur), „Northway chirurgijos centras“ (8,8 mln. Eur), „Diaverum klinikos“ (8,7 mln. Eur), Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika (7,9 mln. Eur).

Tačiau tarp 2021 m. finansinius rezultatus deklaravusių įmonių beveik 30 per metus negavo nė 10 tūkst. Eur pajamų, o 3 įmonės nurodė nulines pajamas.

315 bendrosios praktikos gydymo įstaigų iki šiol nepateikė 2021 m. finansinės atskaitomybės – tai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų šio tipo įstaigų.

Gydymo įstaigoms bankrotas gresia triskart rečiau, tačiau per metus skolų suma padvigubėjo

Dauguma bendrosios praktikos gydymo įstaigų išsiskiria veiklos stabilumu – nuo 2001 m. Lietuvoje bankrutavo 30 tokio tipo organizacijų. 2023 m. sausio pradžioje aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 3,3 proc. įmonių, kai kituose sektoriuose šis rodiklis vidutiniškai Lietuvoje siekia 9,5 proc. Pagal vėlavimo atsiskaityti riziką aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklauso 6,6 proc. gydymo įmonių, o bendras kitų sektorių vidurkis sudaro 17,2 proc.

Bendrosios praktikos gydymo įstaigos registruoja palyginti nedaug skolų – šiuo metu iš viso šiame sektoriuje užfiksuota 112 skolų, kurių suma sudaro beveik 300 tūkst. Eur. Praėjusių metų pradžioje registruotų skolų kiekis buvo panašus (106), tačiau bendra jų suma buvo daugiau kaip dvigubai mažesnė – 135,5 tūkst. Eur.

„Pandemija metė rimtą iššūkį gydymo paslaugų sektoriaus atstovams, dėl padidėjusios paklausos teko žaibiškai didinti darbuotojų skaičių – palyginti su 2019 m. jų skaičius ūgtelėjo 11 proc., atitinkamai augo ir veiklos sąnaudos. Deja, infliacijos poveikį galime matyti ir nagrinėjant bendrosios praktikos gydymo įstaigų pradelstus mokėjimus, kurių vidutinė suma per metus padvigubėjo – nuo 1278 Eur iki 2665 Eur", – komentuoja kredito biuro vadovas.

Pajamos auga kasmet, bet yra patiriančių šimtus tūkstančių eurų nuostolių

Pernai savo pajamas deklaravusios gydymo įstaigos 2021 m. kartu gavo beveik 416 mln. Eur pajamų – tai beveik trečdaliu daugiau nei 2020 m. (315 mln. Eur), pusantro karto daugiau nei 2019 m. (291 mln. Eur), ir kone dvigubai daugiau nei 2018 m. (236 mln. Eur).

Didžiausią pelną 2021 m. deklaravo privačios sveikatos priežiūros įstaigos: „InMedica“ (5,6 mln. Eur), „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (4,9 mln. Eur), „Northway medicinos centrai“ (3,5 mln. Eur), „Affidea Lietuva“ (2,9 mln. Eur), „MediCa klinika“ (2,9 mln. Eur), „Lirema“ (2,2 mln. Eur), „Diaverum klinikos“ (1,9 mln. Eur), „Northway chirurgijos centras“ (1,8 mln. Eur) ir „B. Braun Avitum“ (1,4 mln. Eur).

Nors dauguma pajamas deklaravusių gydymo įstaigų veikė pelningai, vis dėlto beveik šimtas iš jų 2021 m. patyrė nuostolių. Didžiausių nuostolių 2021 m. patyrė šios uždarosios akcinės bendrovės: „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ (56 tūkst. Eur), „Smėlynės šeimos ambulatorija“ (67 tūkst. Eur), „Medicinos centras” (73 tūkst. Eur), „Akmenės sveikatos centras“ (81 tūkst. Eur), „GK klinika“ (82 tūkst. Eur), „Kira LT“ (129 tūkst. Eur), „Medispa LT“ (153 tūkst. Eur), „Colagena“ (174 tūkst. Eur), „InnMed“ (349 tūkst. Eur) bei „Tavo profilaktika“ (399 tūkst. Eur).