Medicinos studentai: „Ministre, gana keltis reitingus!“ (1)
Lietuvių liaudies patarlė byloja: kur du pešasi, trečias laimi. Tačiau ar kol kas žodinėje kovoje tarp sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio bei medikų nenukentės tas „trečiasis“, kovoje nepastebimas ir negirdimas būsimasis medikas, vis dar kremtantis medicinos mokslus? Atsakymo į šį klausimą VLMEDICINA.LT ieškojo kartu su Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studentais.
Iš musės daro dramblį
Visuomenė, žvelgiant į komentarus po straipsniais apie V. P. Andriukaičio darbus, ministrą liaupsina, nes jis, pasak gyventojų, vienintelis savo kuruojamoje srityje kažką veikia, o svarbiausia – savo veiksmais siekia pažaboti tarsi vijoklis išsikerojusią korupciją. Tačiau čia, pasak studentų, ir prasideda painiava.
„Prisiminkime neseniai paskelbtą ministro teiginį, kad per kelis mėnesius 911 medikų atlyginimams išmokėti buvo skirti 3 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau, remiantis elementaria matematika, paaiškėja, kad kiekvienam tokiam gydytojui į piniginę „įkrito“ apie 3 tūkst. litų. Dalis žmonių liko pasipiktinę, net neįsigilinę į situaciją, juk kalbama apie milijonus, kita dalis, net neabejoju, patys atliko matematinius veiksmus ir suvokė, kad ministras iš musės daro dramblį. Tačiau labiausiai apmaudu, kad tos musės net nėra...“, - savo įžvalgomis dalijosi studentai.
„Jei vienas kitas gydytojas Lietuvoje ir uždirba ministro minėtus 40 tūkst. litų, nereikia klijuoti daug uždirbančių žmonių etiketės visiems. Tai klaidina visuomenę. O srityje, kuri atsakinga už jos sveikatą ir gerovę, tokia dezinformacija yra žalinga“.
Apie paciento atsakomybę neužsimena
Korupcija, anot ministro, - vienas didžiausių sveikatos apsaugos sistemos skaudulių. Neabejotinai dėl to V. P. Andriukaitis giria studentų iniciatyvą prisidėti prie jos mažinimo organizuojant akciją „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“.
Tačiau klausimu į klausimą atsakę LSMU studentai pabandė „pasibelsti“ ir į pacientų pasąmonę: „Bet ar tai – ne pacientų problema? Pacientas duoda, gydytojas susigundęs ima. Tuomet neoficialių mokėjimų grandyje atsiranda ir trečioji grandis, kuri viską stebi, skaičiuoja ir garsiai pateikia savo vertinimus, taip piktindama ne ką kitą, bet tą patį pacientą, kuris atveria piniginę neprašomas. Kauno klinikų generalinis vadovas prof. Renaldas Jurkevičius teisingai pasakė, kad toks įprotis – sovietinių laikų palikimas, tačiau mes net neabejojame, kad taip kalbėdamas galvoje jis turėjo ne tik gydytoją, bet ir pacientą“.
Tačiau studentams gaila, kad apie paciento atsakomybę šiuo klausimu ministras savo kalbose neužsimena.
Nustoti demonizuoti privačią mediciną
Neva siekdamas taupyti, V. P. Andriukaitis užsimojo pakirpti sparnus keliose gydymo įstaigose dirbantiems medikams, tačiau studentai tokiems ministro planams nepritaria: „Kas gali uždrausti statybininkui statyti penkis namus vienu metu? Viską apibrėžia Darbo kodeksas, kuris riboja savaitinių darbo valandų skaičių. O kaip žmogus jas išsidėlioja – jo reikalas“.
„Garsiosios vienuolika darbo vietų nėra aktuali problema, - pažymi VU studentai. - Svarbu nustoti „demonizuoti“ privačią mediciną. Ši medicinos sistemos šaka suteikia daug galimybių pacientams gauti sveikatos priežiūras paslaugas, o medikams – legaliai gauti adekvačias pajamas“.
Neseniai VU Studentų atstovybės (SA) atliktoje apklausoje net 333 studentai (84,09 proc.) teigė ateityje norintys derinti darbą valstybiniame ir privačiame sektoriuje.
Privalomas įdarbinimas periferijoje?
Studentus stebina ir ministro užmojai išsiųsti rezidentūrą baigusius gydytojus į periferijoje esančias ligonines, tačiau išreiškus nuogąstavimus, kad tai pažeistų žmogaus teises pačiam pasirinkti darbo vietą, be to, apsunkintų šeimas sukūrusių medikų situaciją, ministras tokių planų, regis, atsisakė.
Studentų nuomone, gydytojų poreikio rajonuose užtikrinimas – puikiai suprantamas tikslas, deja, jo siekiama visiškai nevykusiomis priemonėmis. Tokia bendra pozicija atsispindi ir jau minėtoje VU SA apklausoje: tuometį ministro siūlymą privalomai įdarbinti gydytojus, baigusius rezidentūrą, nurodytoje valstybinėje įstaigoje neigiamai įvertino 327 studentai (82,58 proc.).
Privaloma praktika rajono ligoninėse?
Vis dėlto neseniai V. P. Andriukaitis visus pribloškė dar viena idėja – steigti naujas rezidentūros bazes apskričių ir rajoninėse ligoninėse. Medikus ruošiančių universitetų rektoriai, rezidentų atstovai tuomet ėmėsi „protinti“ ministrą, tik štai studento nuomonės, panašu, niekas neklausė.
Pasak būsimųjų medikų, tokia reforma šaliai būtų per brangi: „Atlikti privalomą praktiką periferijoje ir ten plėsti rezidentūros bazes? Kam? Iš vienos pusės uždaryti regionines ligonines, o iš kitos – ten steigti rezidentūros centrus? Neefektyvu lėšų prasme“.
Pasak VU studentų, sveikatos apsaugos ministras, siekdamas didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonuose, patirties galėtų semtis iš vietos verslininkų.
„Ką daro verslo įmonės, kad dirbti jose jauni žmonės važiuoja ir į periferiją? - svarstė būsimieji medikai, - Socialinės garantijos, atlyginimas ir galimybė oriai dirbti, pritaikyti savo kvalifikaciją ir galų gale – tobulėti, neatitrūkti nuo naujovių“.
Studentų teigimu, Lietuva – itin maža šalis, konfrontacija „rajonas – centrai“ iš dalies dirbtinė, todėl dialogu būtų gana lengvai sprendžiama.
Netiki ministro siūlomų reformų sėkme
Kad ministras dar turi kur pasitempti, iliustruoja ta pati VU SA apklausa: 90,91 proc. studentų netiki ministro siūlomų reformų sėkme. Nors iki studijų pabaigos liko vos keleri metai, studentai viliasi, kad ateityje jie dirbs tokioje sveikatos apsaugos sistemoje, kuri primins vakarietišką, nekis besikeičiant valdančiosioms jėgoms, bus kruopščiai prižiūrima ir galbūt ateityje suvienys, o ne išskirs, pacientą ir gydytoją.
Liūdnai pajuokaudami, studentai teigė, kad ministras kanda į ranką, kuri jį kadaise maitino. Žerdamas neva sensacingus faktus, eskaluoja konfliktus ir taip keliasi savo reitingus.
O čia, pasak studentų, ministrui labai padeda žiniasklaida, dažnai besivaikanti sensacijų, viešindama pavienius skandalingus faktus ir taip kurianti nepalankų medikų įvaizdį visuomenėje. Ir tikriausiai niekas, - teigia būsimi medikai, - nepasikeis, kol visuomenė neišsiugdys kritinio vertinimo.
Susiję straipsniai
