Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Sveikatos sistemoje panika, nes ministerija užsiima „teisine akrobatika“ (8)

Daiva Ausėnaitė | 2014-03-20 00:01:35

Privačios gydymo įstaigos, pacientų atstovai, teisininkai ir net Laisvosios rinkos institutas vieningai teigia – šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma „teisinė akrobatika“ kelia įtampą, sumaištį ir vėl kvailio vietoje palieka pacientą. Kodėl kurį laiką vos ne „svajonių ministru“ vadintas Vytenis Andriukaitis sulaukia vis daugiau kritikos? Ir kodėl jo opozicija kasdien darosi vis didesnė?

Medikas
Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma „teisinė akrobatika“ sveikatos apsaugos sistemoje kelia įtampą ir sumaištį. © Fotolia.com

Nemokamos medicinos vizija

Prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pareiškė, kad bus reformuojama sveikatos apsaugos sistema ir visos paslaugos bus nemokamos. Jau tuomet į aršią opoziciją stojo pacientų organizacijų vadovė Vida Augustinienė, nes SAM nusprendė, kad PSDF lėšos neturi keliauti kartu su paciento norais. V. Augustinienė pirmoji įžiūrėjo šioje pozicijoje dideles grėsmes.

„Mūsų nuomone, reikėtų artimiausiu metu įteisinti savanorišką sveikatos draudimą. Mes matome, kad valstybė tikrai neužtikrins nemokamos medicinos. Tokia medicina, nors ir deklaruojama, bet ji mūsų šalyje neegzistuoja. Visuomenei meluojama. Žmonės mums nuolat skambina ir piktinasi. Vakar skambino žmogus ir pasakojo, kad jau savaitę guli ligoninėje ir jam nedaro jokių tyrimų, nors paguldė dėl diagnostikos. Kodėl nedaro? Nes trūksta lėšų, nes paslaugų prieinamumas blogas. Aš pati bandžiau registruotis pas akių gydytoją, registruoja birželiui. Eilės valstybinėse gydymo įstaigose didėja, nors ir bandoma kažką spręsti kepant įstatymus, kurie prieštarauja vienas kitam“, - sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė.

Vida Augustinienė
„Visuomenei meluojama“, - sakė Vida Augustinienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ne vienoje konferencijoje žurnalistams ir gausiai siunčiamuose pranešimuose spaudai ministerijos atstovai pabrėžia, jog valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje turi būti nemokamos paslaugos. Ministras V. Andriukaitis net pats inicijavo ne vieną įstatymą ir prašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar gali valstybinėse gydymo įstaigose egzistuoti priemokos. Anot ministerijos, Konstitucija turi garantuoti visiems ir visur nemokamas medicinos paslaugas. Teismas išaiškinimą pateikė, tačiau iškilo nauja problema: Konstitucinio Teismo išaiškinimą teisininkai suvokia vienaip, ministras – kitaip.

Teisininkų vertinimas

Pasak LAWIN advokatų kontoros partnerės, advokatės Dovilės Burgienės, ministerija siekė išsiaiškinti, kas yra būtinosios paslaugos gyvybei išsaugoti ir ar tai apima visas paslaugas.

„Teismas pakankamai aiškiai atsakė, kad gyvybės išsaugojimas ir sveikatos priežiūra yra du skirtingi dalykai. Gyvybės išsaugojimas – tai jei reikalinga neatidėliotina pagalba gyvybės išsaugojimui, žmogus turi gauti šitą pagalbą, nesvarbu, ar  jis apsidraudęs, ar ne. Ją jis turi gauti ten, kur ta pagalba gali būti efektyviausiai ir greičiausiai suteikta. Ne tik valstybinėse, bet ir privačiose gydymo įstaigose. Išaiškinimo akcentas – valstybė turi užtikrinti sveikatos įstaigų veikimą. Valstybė turi sukurti ligoninių tinklą, kad jos būtų visoje Lietuvoje. Teismas pasakė, kad valstybės lėšas reikia naudoti ne tik būtinų paslaugų apmokėjimui, bet ir tinklo išsaugojimui“, - sako advokatė.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo teismas yra pasakęs keletą labai svarbių dalykų. Dėl įmokų surinkimo – sprendžia valstybė, nuo kokių pajamų ir kokio dydžio ta įmoka bus. Draudžiamų paslaugų apimtis neturi priklausyti nuo sumokėtų įmokų dydžio.

„Labai inovatyvu, kad sveikatos priežiūrą teismas pavadino „ūkine veikla“. Sutartys dėl apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo turi būti sudaromos skaidriai ir nepaneigiant privačios verslo iniciatyvos, ką garantuoja Konstitucija“, - sako advokatė D. Burgienė.

Interesų konfliktų gausu

Sąžiningos konkurencijos principo ministras V. Andriukaitis paisyti nelabai nori. Sakyti jis gali ką nori, jo darbai byloja priešingai.

Lietuvos privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas med. dr. Laimutis Paškevičius įsitikinęs, kad daugeliu klausimų sveikatos sektoriuje galima susidurti su interesų konfliktu.

„Seime ne per seniausiai vykusiame viename susitikime buvo pabrėžta, kad reikėtų atskirti steigėjo funkcijas nuo administravimo. Neretai ministerijos atstovai yra visokiose gydymo įstaigų tarybose, valdybose, tad jie vykdo ir administravimo funkciją. Kai viskas taip, tiesiai šviesiai sakant, sukergta, tada labai lengva parodyti, kad tos institucijos labai puikiai veikia“, - sako L. Paškevičius.

Laimutis Paškevičius
„Visada paranku rasti „priešą“ ir taip nukreipti dėmesį nuo esminių problemų. Tokiu priešu tapo privati medicina“, - sako Laimutis Paškevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pasak advokatės, interesų konfliktą aštrina ir tas faktas, kad per 20 metų nėra įvykusi sveikatos sistemos modelio reforma.

„Mūsų šalyje valstybė pati draudžia ir pati valdo biudžetą, nes suteikia apie 90 proc. paslaugų. Lietuvoje unikalu ir tai, kad paslaugų pirkėjo (ligonių kasų) ir teikėjo (ligoninių, poliklinikų steigėjai ir paslaugų įgyvendintojai) funkciją atlieka ta pati ministerija. Tai yra neįtikimas interesų konfliktas“, - sako advokatė D. Burgienė.

Priemokų klausimas

Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą dar vienu itin opiu – priemokų - klausimu.

„Gyventojas savo pasirinkimu gali visą sumą susimokėti – savo arba privataus draudimo pinigais. Yra aiškiai pasakyta ir tai, kad net tais atvejais, kai gyventojas yra apsidraudęs privalomuoju draudimu, jis savo pasirinkimu turi galimybę papildomai prisimokėti už tą paslaugą. Yra įdėtas principas, kad negalima žmogaus versti prisimokėti, jeigu jis nepageidauja“, - sako advokatė.

Ir skuba patikslinti, kad nekalbama tik apie priemokas valstybinėse įstaigose.

„Valstybė turi sudaryti sutartis su visomis gydymo įstaigomis, nepriklausomai nuo to, privačios jos ar valstybinės, turi su visomis sudarinėti sutartis, vadovaujantis skaidriais ir konkurencijos įstatymų nepažeidžiančiais principais. Teismas dabar išaiškino, kad yra legalu prisimokėti valstybinėje įstaigoje. Tai svarbu, nes ministerija, prisidengdama vienu įstatymu, bandė argumentuoti, kad tai nelegalu. Dabar matome, kad taip interpretuoti negalima, priemokos už paslaugas yra legalu“, - aiškina advokatė D. Burgienė.

Privatininkai – konkurentai

Iš PSDF lėšų pernai tik 7,8 proc. buvo skirta padengti paslaugoms, atliktoms privačiose gydymo įstaigose.

„Visada paranku rasti „priešą“ ir paskelbti jam karą, tokiu būdu nukreipiant dėmesį nuo esminių problemų. Tokiu priešu tapo privati medicina“, - sako L. Paškevičius.

Pasak privačios gydymo įstaigos vadovo, perspektyvoje geriausia būtų, jei ligonių kasos būtų atskirtos nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir būtų pavaldžios bent jau Vyriausybei.

„Antras etapas būtų privačios ligonių kasos įsteigimas, kad būtų konkurencija. Tada žmogus rinksis, žiūrėdamas, kas atitiks jo lūkesčius“, - sako L. Paškevičius.

Šiuo metu priimami įsakymai, norintys virsti įstatymais, stengiasi privačias gydymo įstaigas „pastatyti į vietą“. Pavyzdžiui, niekaip nesukuriama medicinos paslaugų įkainių sistema sukuria keistą situaciją, kai valstybinių institucijų paslaugų įkainiai visuomet būna mažesni nei privačių įstaigų, kiek tos besistengtų jas mažinti.

Pasak L. Paškevičiaus, net jei valstybinės gydymo įstaigos nėra akcinės bendrovės, joms vis tiek galioja elementarūs verslo dėsniai – reikia mokėti algas, pirkti įrangą, mokėti už elektrą.

„Visa tai reikalauja tinkamai suformuluotų įkainių. Ir spekuliuoti tuo, kad valstybinės gydymo įstaigos „verslo nedaro“, negalima, nes jų polemikoje dažnai vartojami tokie žodžių junginiai kaip „pelninga ir nuostolinga paslauga“. Tai kaip taip galima sakyti, jei pelnas jums nerūpi?“, – retoriškai klausia L. Paškevičius.

Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas atkreipia dėmesį į viešuosius konkursus, kuriuos skelbia ministerija.

„Ministerija demonstruoja neįtikimą teisinę gimnastiką. Man didžiausią nerimą sveikatos sektoriuje kelia tai, kad ministerija rengia tokius įstatymo projektus, lyg tų Konstitucinio Teismo ir kitų institucijų išaiškinimų nebūtų buvę. Pavyzdžiui, ministerija prašo savivaldybės parengti konkurso sąlygas pagal tos pačios ministerijos rekomendacijas. Arba kitas pavyzdys: kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar teritorinė ligonių kasa gali sudaryti sutartį su kokia nors gydymo įstaiga, – ji turi būti jau sudariusi sutartį su ta gydymo įstaiga. O juk kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys“, - sako Ž. Šilėnas.

Valstybės valstybėje pozicija

Laisvosios rinkos instituto direktorius Ž. Šilėnas sako, kad visuomenėje yra paleistos dvi „dūmų uždangos“, kurios paslepia realias problemas.

„Tikriausiai teko girdėti sakant „valstybė valstybėje“. Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė pasukti visai kita kryptimi, nei eina valstybė. Ministerija nori, kad visuomenė diskutuotų, ar gydymas Lietuvoje yra nemokamas. Jautri tema. Visi supranta, kad gydytojų darbas nėra nemokamas, poliklinikų išlaikymas nėra nemokamas, reikia surinkti pinigus ir visa tai padengti. Tada prieinam kitą klausimą – kas už tai sumoka? Ministerijoje dažnai sakoma „valstybės pinigai“. Tai yra mūsų pinigai, kuriuos mes sumokame į valstybinį draudimo fondą ir paskui kažkada tikimės jais pasinaudoti. Didysis mūšis vyksta dėl to, ar mokesčių mokėtojas turi bent kiek teisių nuspręsti, kur eina jo sumokėti pinigai. Pagal dabartinę viziją, visas tas teises pasiima Sveikatos apsaugos ministerija“, - sako Ž. Šilėnas.

Pasak specialisto, iki šiol pacientai turėjo bent dalines teises. „Dabar dirbtinai keliama diskusija, kuri medicina yra geresnė – privati ar valstybinė. Ne taip reikia žiūrėti į šį reikalą. Tikrasis klausimas yra, kas padaro sprendimą. Mano nuomone, sąžininga ir teisinga, jei tą sprendimą padaro mokesčių mokėtojas“, - sako Laisvosios rinkos instituto direktorius.

VLmedicina

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (8)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Burnos sveikata svarbi ne tik dantims, bet ir visam organizmui
Birželio 17 dieną pasaulyje minima Tarptautinė burnos higienisto diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos higien...
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų