Grėsmė žmonijos išlikimui: lėtinės neinfekcinės ligos (2)(1)

Pradžia - Grėsmė žmonijos išlikimui: lėtinės neinfekcinės ligos (1). Neseniai pasibaigusios „Lietuvos sveikatos programos 1998–2010“ rezultatai parodė, kad, nors valstybinės institucijos ir imasi įvairių priemonių, lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) šalyje kelia ne mažesnę grėsmę nei anksčiau ir, siekiant valdyti šią padėtį, kyla labai daug problemų. Akivaizdu, kad nepakanka vien stebėti situaciją tęsiant tradicinius epidemiologinius tyrimus ir skirti lėšų naujai medicininei aparatūrai įsigyti. Vien tik kosmetinių medicinos srities pakeitimų siekiant rezultato kovoje su LNL tikrai neužteks. Reikia iš esmės keisti požiūrį į LNL valdymą, siekti esminių permainų sveikatos politikos ir strategijos srityse.

Reklama

Kol kas, formuojant sveikatos politiką ir strategiją, akivaizdžiai painiojama LNL bei jų sukeltų komplikacijų gydymo, profilaktikos (LNL sukeliančių rizikos faktorių vengimo) ir sveikatos (natūralių organizmo prisitaikymo prie aplinkos pokyčių funkcijų) išsaugojimo bei stiprinimo problematika. Nėra suformuluoti pagrįsti, suprantami ir aiškūs tokios politikos ir strategijos prioritetai. Iš šalies stebint kovą su LNL matyti, kad formuojasi trys labai svarbios, reikalaujančios iš esmės kitokių sprendimų veiklos sritys.

Pirmoji sritis - lėtinių neinfekcinių ligų gydymas

Daugiausia dėmesio skiriama ligos sukeltų pasekmių – simptomų šalinimui. Paprastai šiam reiškiniui apibūdinti vartojama gydymo sąvoka, o tokiai veiklai pavadinti – medicinos praktikos terminas. Ligos simptomai kelia žmogui diskomfortą, todėl jis bet kokia kaina siekia jų atsikratyti. Praktikuojantis medikas padeda pacientui pašalinti jį varginusį diskomfortą, tačiau tiesiogiai ar netiesiogiai, per mokesčių sistemą, pareikalauja už tai užmokėti. Gaunamas uždarbis mediciną paverčia pelningu verslu. Nors ir mėginama spekuliuoti apeliuojant į medikų moralę, tačiau, kaip ir kiekvienas verslas, medicinos praktika suinteresuota kuo didesne savo plėtra ir pelnu. Medicinos praktika tikrai nėra tiesiogiai susijusi su pacientų sveikatos palaikymu, nes tai būtų nukreipta prieš pačią medicinos praktiką. Ką darytų medikai, jeigu staiga visi ligoniai taptų sveiki? Gydytojų paslaugų tiesiog nereikėtų ir jie bankrutuotų. Taigi akivaizdu, kad būtent verslumo aspektas sudarė sąlygas paprastajam gydymui (pacientui teikiamai pagalbai šalinant ligos simptomus) susiformuoti, šiuolaikinei medicinai išsivystyti ir pasiekti tokią raidos stadiją, kokia yra šiandien.

Antroji – lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika

LNL profilaktikos terminas vartojamas norint pabrėžti apsisaugojimo nuo LNL sukeliančių veiksnių (rizikos faktorių) svarbą. Pastaruoju metu apibūdinant šios srities veiklą dažnai pasitelkiamas visuomenės sveikatos terminas. Tai asmeninių ir visuomeninių priemonių visuma, kuri nukreipta į ligas sukeliančių rizikos faktorių nustatymą, pašalinimą ir sąmoningą jų vengimą. Asmeninėms priemonėms, padedančioms apsisaugoti nuo ligų, nusakyti iš seno yra prigijęs higienos terminas. Didesnių ar mažesnių  žmonių grupių ap(si)saugojimas nuo ligų, jo priemonės ir veikla sietini su visuomenės sveikatos sąvoka.

Kalbant apie LNL profilaktiką arba profilaktinę mediciną reikia pabrėžti, kad ši biomedicinos dalis vystosi gerokai lėčiau už klinikinę mediciną. Tai susiję su visuomenės informuotumo apie LNL grėsmę, jų rizikos veiksnius ir žmonių sąmoningumo lygiu. Čia kyla labai svarbi visuomenės švietimo – edukacinės veiklos problema. Atsakomybės ir iniciatyvos plėtoti profilaktinę veiklą tradiciškai imasi valstybinis sektorius. Pastarajame politikai, apibrėždami savo politiką sveikatos apsaugos srityje, siekia rinkėjų dėmesio, o jų didžiąją dalį sudaro nepakankamai apie LNL grėsmę informuoti žmonės, todėl politikai pirmenybę teikia LNL gydymo problematikai. Profilaktikos sričiai kol kas nebūdingas verslumo aspektas, tiksliau – jis labai silpnas, todėl dažnai, užuot pradėjus konkrečią aktyvią veiklą, pasitenkinama deklaratyviais pareiškimais.

Sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas

Sveikatos, kaip organizmo fiziologinių prisitaikymo funkcijų natūralaus rezervo, leidžiančio apsisaugoti nuo kintančios aplinkos, išsaugojimo ir stiprinimo veikla šiuolaikinės visuomenės kol kas suvokiama silpnai ir valstybiniu mastu rimčiau nepraktikuojama. Ši veikla palikta kiekvieno individo asmeniniam suvokimui.

Taigi iš šio LNL valdymo vaizdo matyti, kad viskas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra apversta aukštyn kojomis. Pati svarbiausia veikla, įgalinanti išlaikyti sveikatą ir nesusirgti LNL, sistemingai nėra vykdoma. Veikla, leidžianti apsisaugoti nuo LNL sukeliančių priežasčių atsiribojant nuo jas sukeliančių rizikos veiksnių, vykdoma labai silpnai ir neefektyviai. Užtat daugiausia mūsų sveikatos politikos dėmesio koncentruojama į jau išryškėjusių LNL simptomų slopinimą ir jų komplikacijų mažinimą. Taigi mes vis labiau grimztame į LNL pasekmių slopinimo liūną ir tolstame nuo jų priežasčių suvokimo bei šalinimo. Tai paaiškina, kodėl vis daugiau lėšų ir pastangų tenka skirti sveikatos apsaugai, o rezultatas ne geresnis: daugėja ligonių, prastėja gyvenimo kokybė, daugėja mirčių nuo LNL.

Kaip suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų plitimą?

Atsakymas labai paprastas: reikia sutvarkyti sveikatos politiką ir strategiją – pastatyti ją ne ant galvos, o ant kojų. Būtina valstybiniu mastu rimtai organizuoti žmonių sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą, efektyviau informuoti visuomenę apie LNL ir jas sukeliančių rizikos faktorių grėsmę, aktyviai traukti žmones į profilaktikos veiklą, didesnę dėmesio, dabar sukoncentruoto į LNL gydymą, dalį skirti kovai su ligų rizikos veiksniais.

Šios idėjos nėra naujos. Klaipėdos krašte jau prieš šimtą metų savo knygose, straipsniuose, pjesėse, paskaitose ir viešose kalbose šias mintis dėstė Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Jis rašė: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti nei ligas gydyti“. „Supraskite! Nenorime žmonių gydyti. Norima žmogaus protavimą žadinti ir parodyti žmogui tikslingą gyvenimą, jei sveikata tvirtėtų ir būtų išvengiamos visokios negalios.“ Vydūnas teigė tai supratęs studijuodamas senovės Rytų medicinos principus. Senovės išmintis moko, kad „negalima nusižengti pasaulio virsmo eigoje suformuluotiems natūraliems gyvenimo principams, nes bus pažeidžiami būties dėsniai ir ištiks katastrofa“ ir kad „teisingai taikant gamtoje egzistuojančius principus galima nugyventi sveiką ir laimingą gyvenimą“. Šių principų veiksmingumu Vydūnas įsitikino pats ir aktyviai jų laikėsi visą gyvenimą. Nuo gimimo būdamas silpnos sveikatos dar ankstyvoje jaunystėje jis susirgo tuo metu nepagydoma liga – džiova. Laikydamasis sveikos gyvensenos ir profilaktinės medicinos taisyklių, jis sugebėjo taip sustiprinti savo organizmo gyvybines galias, kad kūnas pats sugebėjo įveikti tuberkuliozės sukėlėjus ir visiškai pasveikti. Vydūnas, nebūdamas gydytojas, puikiai suprato šių principų jėgą ir svarbą, todėl apie tai nuolatos kalbėdavo ir rašydavo. Prieš pat savo mirtį, gilioje senatvėje (nugyveno 85 metus), jis paliko lietuvių tautai didelį palikimą. Jis iš sanskrito į lietuvių kalbą išvertė pagrindinį senovės Indijos vedų dvasinės kultūros veikalą Bhagavatgita“ ir atskira knyga paliko jį kaip savo testamentą visiems lietuviams. Tuo Vydūnas norėjo parodyti tautiečiams principus, kuriais reikia vadovautis siekiant skaidrios ir sveikos būties. Šios idėjos neprarado savo aktualumo ir šiandien, jos rodo kelią, kuriuo einant galima suvaldyti LNL plitimą ir sustabdyti jų keliamą grėsmę".

Kokiais konkrečiais veiksmais galime pagerinti LNL valdymą savo šalyje?

Žinoma, viename straipsnyje neįmanoma išanalizuoti visų LNL sukeliančių priežasčių ir įvertinti visas galimybes suvaldyti šias ligas. Atskirai tikriausiai reikia kalbėti apie gyvenamosios aplinkos užterštumo, gyvenimo būdo, dvasinės kultūros problemas, kurios, be jokios abejonės, turi įtakos mūsų sveikatai. Toliau pateikiu tik penkias prielaidas, kurias įgyvendinus administraciniu lygiu būtų galima efektyviau veikti LNL valdymo situaciją mūsų šalyje:

1. Akivaizdu, kad nepakanka vien tik akcentuoti ligų gydymo ir simptomų malšinimo svarbą. Tokia politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą, bet teigiamų poslinkių gerinant šalies gyventojų sveikatos lygį ir mažinant sergamumą LNL neduos. Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka paseno. Visomis lėšomis, kurios skiriamos sveikatos apsaugai, disponuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios ligonių kasos, kurios akivaizdžiai pripažįsta ligų gydymo prioritetą, tik šiek tiek dėmesio skiria visuomenės sveikatai ir ignoruoja sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos svarbą. Būtina suinteresuoti žmones kuo daugiau dėti pastangų siekiant stiprinti savo sveikatą. Čia gali padėti sveikatos draudimo sistemos tobulinimas ir plėtra.

2. Neabejotinai reikia atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei stiprinančią veiklą vieną nuo kitos valstybiniu administraciniu požiūriu, kaip skirtingų tikslų siekiančias sritis. Turi būti teikiamas neginčytinas prioritetas sveikam gyvenimo būdui ir švietimui sveikatos srityje, o ne tolesniam medicinos paslaugų ir medikamentų vartojimo ideologijos įsigalėjimui. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinamas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, bet reikia šias funkcijas realiai deleguoti ir valstybinėms institucijoms, kurios turi aktyviai koordinuoti šią veiklos sritį. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi.

3. Tikslinga peržiūrėti sporto (gr. k. „sparta“), kaip neribojamos konkurencijos, kovotojų ugdymo sistemos ir fizinės kultūros, kaip žinių ir fizinio aktyvumo siekiant sustiprinti sveikatą, sąvokų prasmę. Sportas, ypač aukšto meistriškumo lygio, – tai atskirų organizmo funkcijų hiperbolizavimas siekiant vieno užsibrėžto tikslo – pergalės prieš konkurentus. Fizinės kultūros tikslas – visapusiškai stiprinti sveikatą naudojant žinias ir būnant fiziškai aktyviam. Šios sritys neturėtų būti suplakamos į vieną, nes jos iš esmės skiriasi savo tikslais ir jiems pasiekti naudojamais metodais bei priemonėmis. Šios sritys turi būti atskirtos ir plėtotis netrukdydamos viena kitai.

4. Saugių ir efektyvių natūraliosios (papildomosios ir alternatyviosios) medicinos diagnostinių bei gydomųjų procedūrų klinikinis įvertinimas, įteisinimas ir platesnis pritaikymas praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, komplikacijas sukeliančių bei brangių medicinos priemonių. Dauguma natūraliosios medicinos paslaugų bei produktų padeda stiprinti sveikatą, aktyvinti organizmo imuninę sistemą bei kitus fiziologinius mechanizmus, gerinančius prisitaikymą prie sparčiai kintančių gyvenimo sąlygų, ir tokiu būdu slopina sergamumą LNL.

5. Įvertinus šalies klimato ypatybes, geografinę bei geopolitinę padėtį, turimus rekreacinius išteklius ir susiklosčiusias tradicijas, galima teigti, kad Lietuva turi didelį sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos potencialą. Ši veikla gali tapti pelninga poilsio ir sveikatos stiprinimo, rekreacijos ir reabilitacijos pramonės sritimi, kuri yra pajėgi padaryti šalį patrauklesnę turistams europiniu ir pasauliniu mastu. Tokios veiklos vystymas įgalintų sumažinti šalies kurortų sezoniškumo problemą, sukurtų daug naujų darbo vietų tiek biomedicinos, tiek ir kitų sričių specialistams.

Visos šios priemonės padėtų tobulinti LNL ligų valdymą mūsų šalyje, pagerintų žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai padarytų Lietuvą patrauklesnę užsienio svečiams, o jos žmones laimingesnius.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmai siekia suburti bendrai veiklai tiek visuomeninio, tiek valstybinio sektoriaus organizacijas bei pavienius asmenis ir siekti, kad straipsnyje nurodytos LNL valdymo prielaidos realiame gyvenime virstų konkrečiais darbais.

Panaudoti literatūros šaltiniai

Vydūnas. Raštai. I t. 1990. Vilnius: Mintis, 290–291

Lietuvos sveikatos programa 1998–2010

https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83HYPERLINK "https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83&Lang=E"&HYPERLINK "https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83&Lang=E"Lang=E

https://www.escardio.org/about/press/press-releases/pr-11/Pages/EU-Reacts-UN-Summit.aspx.

https://www.un.org/en/ga/president/65/issues/ncdiseases.shtml