Gydytis – nuo Helsinkio iki Lisabonos

Praėjusią savaitę Santariškių klinikose pristatytas tyrimas, atskleidžiantis Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis ypatumus. Be to, šioje spaudos konferencijoje paskelbta džiugių žinių sergantiesiems retosiomis ligomis.

Reklama

Kokybiškas gyvenimas – 10-16 metų trumpesnis

Santariškių klinikos, dalyvaudamos Europos Sąjungos (ES) projekte CHRODIS, kuriame dalyvauja daugiau kaip 26 šalys narės ir kurios tikslas – lėtinių ligų prevencija ir sveiko senėjimo skatinimas per visą gyvenimą, atliko tyrimą. Jis atskleidė, kad daugybinės lėtinės ligos Lietuvoje tampa norma.

„Gerėjant sveikatos priežiūrai bei gyvenimo sąlygoms, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugybinės lėtinės ligos tampa norma. Lietuvoje yra apie 500 tūkst. žmonių, sergančių jomis. Deja, dauguma iš jų serga ne viena, bet daugeliu lėtinių ligų, kurių valdymas nėra toks paprastas ir padėti jiems yra sudėtingiau. Deja, kokybiška gyvenimo trukmė žmonėms, kurie serga daugybinėmis lėtinėmis ligomis, yra 10–16 metų trumpesnė nei kitiems ir ji blogesnė dėl ilgo gydymo ligoninėje, dažnų apsilankymų pas gydytojus, šalutinio daugybės vartojamų vaistų poveikio“, – sakė Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė.

Sunaudoja apie 74 proc. visų išteklių

Tas pats tyrimas atskleidė, jog pacientai, sergantys daugybinėmis lėtinėmis ligomis, sudaro 20–30 proc. gyventojų, tačiau jiems kasmet sunaudojama iki 74 proc. visų išteklių, skirtų sveikatos priežiūrai. Tokie pacientai dažniau nei du kartus lankosi pas savo šeimos gydytoją, papildomai apie 260 tūkst. dienų gydosi ligoninėje bei turi net 60 proc. didesnę riziką vėl pakliūti į ligoninę per vieną mėnesį nuo išrašymo.

„Lietuvoje vyrauja kardiovaskulinės ligos – arterinė hipertenzija, koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimas, cukrinis diabetas, taip pat įvairios artrozės, nugaros skausmai, vėžiniai susirgimai, lėtinė obstrukcinė plaučių ir kitos ligos, – vardino E. Jurevičienė. – Vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis sveikata reikia tik sulaukus anūkų, tačiau didžiausia galima nauda yra lėtinių ligų prevencija 29–38 metų amžiuje. Tačiau prevencinės programos (pavyzdžiui, Lietuvoje taikoma kardiovaskulinės prevencijos programa) vyrams prasideda nuo 40-ies, moterims – 50 metų. Vadinasi, prevenciniai veiksmai turėtų būti pradėti žymiai anksčiau“.

Padės gyvensenos specialistai

Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga svarstė, kas padėtų jauniems žmonėms rūpintis savo sveikata.

„Seniai žinoma, kad sveikatą nulemia ne tiek pati sveikatos sistema, kiek gyvensena ir kiti veiksniai. Dar 1970 m. Lietuvos medikai su tarptautine bendruomene atliko tyrimą, kurie veiksniai labiausiai veikia sveikatą, lėtines neinfekcines ligas. Nieko nauja nepasakysiu: tai priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo. Apie tai ir kalbame. Tačiau susidaro paradoksali situacija: mes sulaukiame daug kritikos, kad kalbame apie pirminę prevenciją, rizikos veiksnius, o ne apie sveikatos sistemą, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras. – Jauni (20–35 m.) žmonės dar neserga arba nejaučia sergantys, todėl nesuinteresuoti rūpintis savo sveikata. Lietuva viena iš pirmųjų, bent aš nežinau ES kitos šalies, pradėjo rengti gyvensenos medicinos specialistus, t. y. tokius, kurie sugebėtų pagrindinius visų lėtinių ligų rizikos veiksnius suvaldyti vienoje vietoje, kurie ne tik pasakytų, ką reikia keisti, bet ir padėtų praktiškai, psichologiškai tuos rizikos veiksnius koordinuoti“.

Gydymas per sieną

Santariškių klinikose viešėjęs Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis atvežė džiugių žinių sergantiesiems retosiomis ligomis. Mat nuo kovo 9 d. pradės veikti Europos referencijos centrų tinklas, kuriam priklauso ir Lietuva. Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti lietuviai galės gydytis itin retas ligas kitose ES šalyse. Pagal šį modelį ES esančios ligoninės priims gydytis pacientus 937-iose srityse, Lietuvoje tokių sričių bus dvylika (8 kuruos Santariškių, 4 – Kauno klinikos).

„Tai atvers duris įgyvendinti vadinamąją Ligoninių gydymo per sieną direktyvą, kuri užtikrins galimybę europiečiams bet kurioje vietoje gydytis numatytuose centruose, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras. – Referencinis centras yra ligoninė, poliklinika ar kitoks padalinys, kuris pasiekė aukštų rezultatų gydant tam tikrų grupių ligas: vieni pasiekimų turi kardiologijoje, kiti – onkologijoje ir pan.“

Patars dėl geresnio gydymo

V. P. Andriukaitis informavo, kad kiekviena šalis turės nacionalinį kontaktinį centrą, kuris ir padės pacientams surasti geriausią gydymą Europoje. Lietuvoje toks centras bus Valstybinė ligonių kasa (VLK).

„Sistemos administravimas, finansavimas, teisinis reglamentavimas ir kt. yra skirtingas. Todėl visos ES valstybės įsteigė nacionalinius kontaktinius centrus, kurie patars, kur rasti geriausią gydymą. Pas mus šias funkcijas atliks VLK, – sakė eurokomisaras. – EK įvertino ir akreditavo 960 referencinių centrų nuo Helsinkio iki Lisabonos, kurie sugrupuoti pagal patologijas, susirgimų kryptį. Matyt, tas bendravimas bus labiau regioninis. Informacinės technologijos sujungs centrus į sistemą, kuri leis suburti specialistus, siųsti ligos istorijas, laboratorijos tyrimus, rentgenogramas ir konsultuoti. O atskira direktyva kiekviena šalis narė įpareigota nustatyti gydymo kompensavimo tvarką“.

Aukšta kompetencija

Pasak A. Verygos, „dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose rodo, kad Lietuva vertinama kaip ypač kompetentinga, o jos specialistai yra pasiekę itin aukštą profesionalumą. Mes, kaip šalis, galim santykinai nedaug skirti šioms sritims vystyti, bet turime aukštas profesines kompetencijas“.

V. P. Andriukaitis antrino sveikatos apsaugos ministrui, pasidžiaugdamas, jog ES lėšos padėjo lietuviams tapti „lyderiais daugelyje pažangių sričių: onkohematologijoje, kardiochirurgijoje ir kt.“

Pirmąkart Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos narė Corina Crețu, atsakinga už regionų politiką, sakė, jog 2007–2015 metais vien į Lietuvos sveikatos apsaugos sektorių pateko 430 mln. eurų. Efektyviausiai ES lėšas naudoja Airija, mūsų šalis pagal šį rodiklį yra antra ES. Eurokomisarė kvietė teisingai ir sklandžiai įgyvendinti regioninę politiką jau 2017 metais, kad Lietuvos gyventojai kuo greičiau pasinaudotų šių investicijų rezultatais, gaudami kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas.