Graikijoje užfiksuoti pirmieji šiemet Vakarų Nilo karštligės atvejai

Apie moskitų platinamos Vakarų Nilo karštligės (VNK) grėsmę keliaujantiems į Graikiją įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Graikijos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė apie du pirmuosius šiemet VNK atvejus, užregistruotus Atėnuose. Nuo 2010 m. Graikijoje stebimas VLK plitimas, todėl pastarieji ligos atvejai nėra netikėti.

Graikijoje 2010 m. kilusio protrūkio metu buvo užfiksuoti 262 susirgimų atvejai ir 35 mirtys. Nuo 2010 m. vietiniai VNK atvejai buvo registruoti Rumunijoje, Vengrijoje, Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje.

2011 m. Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruota 130 VNK atvejų. Šiemet Europos regione pirmieji arklių infekcijos atvejai buvo Italijoje, žmonių susirgimų atvejai – Pietų Rusijoje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, intensyviausias VNK infekcijos plitimas kasmet stebimas liepos – spalio mėnesiais.

Lietuvoje VNK atvejų iki šiol nebuvo užregistruota nei tarp gyvūnų, nei tarp žmonių. Tačiau suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams, gyventojų migracijai bei pasireiškus klimato atšilimo požymiams, padidėjo VNK viruso išplitimo rizika į kitus pasaulio geografinius regionus, taip pat ir į Lietuvą.

Vakarų Nilo karštligė – tai zoonozė, pasireiškianti į gripą panašiais požymiais. Šios ligos protrūkių registruojama tarp žmonių, arklių, paukščių. Įkandus virusu užsikrėtusiam moskitui, inkubacinis ligos periodas trunka nuo 2 iki 14 dienų.

Ligos požymiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo paciento amžiaus. Vaikams liga gali pasireikšti tik bendru negalavimu ir nedidele kūno temperatūra, jauniems žmonėms – karščiavimu, akių junginės paraudimu, galvos ir raumenų skausmu, vyresnio amžiaus asmenims – meningito ir / ar encefalito pažymiais. Apie 80 proc. užsikrėtusių asmenų ligos požymiai nepasireiškia.

VNK virusą platina moskitai (dažniausiai Culex genties), o šio viruso rezervuaras yra laukiniai paukščiai. Viruso sukelti žmonių susirgimų atvejai Rytų ir Pietų Europos regionuose registruojami nuo 1996 m. Nors žmonės dažniausiai užsikrečia per moskitų įkandimą, yra infekcijos perdavimo rizika perpilant donorų endeminėse teritorijose kraują.

Specifinio gydymo ir vakcinos nuo šios infekcijos nėra. Pagrindinės prevencijos priemonės – saugotis virusą platinančių moskitų įkandimo, neperpilti užsikrėtusio virusu donoro kraujo kitiems asmenims bei nevykti į šios ligos endemines teritorijas.

Asmenys, keliaujantys į Graikiją ar kitas šalis, kuriose šiuo metu plinta karštligė, turėtų būti informuoti apie galimą riziką ir pagalvoti apie kelionės būtinumą į viruso paveiktas teritorijas.

Jei kelionė į šalis, kuriose paplitusi Vakarų Nilo karštligė, yra neišvengiama, reikėtų saugotis moskitų  įkandimų:

Dėvėti lengvus, šviesius drabužius, kurie uždengia kiek įmanoma daugiau kūno.

Riboti buvimą lauke esant didžiausiam uodų maitinimosi metui – dažniausiai nuo sutemos pradžios iki aušros. Tokiu metu reikia naudoti repelentus – moskitus atbaidančias medžiagas.

Patalpos viduje apsisaugoti nuo uodų įkandimų galima naudojant oro kondicionavimo sistemą, tinklelius, širmas ant langų ir durų, apipurškiant kambarį insekticidais. Jeigu reikia, galima naudoti lovų tinklelius.

Vengti vietų, kur yra daug uodų ar kitų geliančių vabzdžių.

Grįžus iš kelionės ir pajutus ligos požymius (karščiavimas, galvos skausmai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.) būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras