Kas antras į kalnus ar šiltus kraštus išsiruošęs lietuvis viešnagės metu patiria virškinimo sutrikimų, taip pat dažnai keliautojus kankina alergijos bei ištinka smulkios traumos, sako vaistininkai. Jų teigimu, iš anksto nepasirūpinus, kaip greitai įveikti šiuos negalavimus, atostogos gali būti sugadintos.
„Pirmaisiais žiemos mėnesiais vaistinėse tradiciškai padaugėja žmonių, kurie prašo patarimų, kaip susikomplektuoti kelionės vaistinėlę. Sulaukiame pacientų, tiek susiruošusiųjų ieškoti žiemos malonumų kalnuose, tiek bėgančių į šiltus kraštus nuo žvarbių orų namuose. Didžiausias tokių gyventojų rūpestis - kaip apsisaugoti nuo galimų sveikatos problemų svečioje šalyje. O jų, kaip rodo mūsų patirtis, pasitaiko apsčiai ir gali rimtai aptemdyti atostogas“, - sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Jos teigimu, absoliutus tokių negalavimų lyderis yra virškinimo sutrikimai, kuriuos patiria kone kas antras keliautojas. „Keliaudami valgome nereguliariai ir ne visuomet kokybiškus ir įprastus produktus, pasikeičia mūsų gyvenimo tempas ir būdas, padaugėja streso. Viso to palydovai - pilvo pūtimas ir maudimas, skrandžio deginimas. Tad visų pirma besiruošiant kelionei patariame pasiimti priemonių nuo viduriavimo ir rėmens, virškinimo fermentų, efektyviai padeda ir paprasčiausias angliukas“, - aiškino vaistininkė.
J. Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad keliaujant taip pat dažnam pasireiškia alerginės reakcijos. „Preparatų nuo alergijos reikėtų pasiimti net ir nealergiškiems žmonėms, kuriems ji gali pasireikšti nuo egzotiško maisto ar sąlyčio su augalais, tuo tarpu nuolat kenčiantiesiems nuo alergijos rekomenduojama nepamiršti adrenalino. Dar vienas dažnas negalavimas - smulkios traumos, tad vaistinėlėje pravartu turėti skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, šaldančių tepalų, elastinio binto, gydomųjų pleistrų“, - vardijo vaistininkė.
Specialistai tvirtina, kad nesvarbu, kur keliaujama, ar į kalnus, ar į šiltus kraštus, kelionės vaistinėlės turinys turėtų būti beveik tas pats. „Skirtųsi nebent tik apsauginio kremo nuo saulės kiekis. Tačiau tiek kalnuose, tiek pietų paplūdimiuose oda yra stipriai veikiama, tad apsauginis kremas yra tiesiog būtinas. Tiek nušalusią, tiek nudegusią odą svarbu tepti raminančiomis, drėkinančiomis, odos regeneraciją skatinančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, šaltalankių aliejumi. Jeigu kartu pasireiškia bendras negalavimas, silpnumas, šaltkrėtis, pagelbės karščiavimą mažinančios, skausmą malšinančios priemonės“, - sakė J. Švarcaitė.
Vaistininkės manymu, didžiausia klaida keliaujant, ypač po egzotines šalis, yra pernelyg atsipalaiduoti ir užmiršti atsargumą kelionės metu. „Prieš išvykstant į tolimą kelionę, reikėtų ne tik pagalvoti apie elementarias sveikatos prevencijos priemones, bet ir pasidomėti vakcinacijos rekomendacijomis. Keliaujant svarbu nepamiršti apsidrausti, o keliaujant po ES šalis pasirūpinti Europos draudimo kortele, kuri nelaimės atveju leis gauti skubią pagalbą vietoje, negalvojant apie savo finansus“, - patarė J. Švarcaitė.
Vaistininkė įsitikinusi, kad lietuvių sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu didėja. „Šiandien keliaujame drąsiau, toliau ir dažniau, taip pat daug daugiau žinome apie savo sveikatą, galime imtis prevencijos. Pavyzdžiui, jeigu prieš gerą dešimtmetį dažnas keliautojas susirūpindavo pasiimti priemonių nuo odos nudegimo, tai šiandien didžioji dalis pacientų jau galvoja, kaip išvengti to nudegimo“, - sakė ji.