Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Daugiau kelionių – didesnė užkrečiamųjų ligų rizika

Ilona Petrovė | 2014-10-08 00:01:52

Žvarbiuoju periodu Lietuvos keliautojai dažnai traukia poilsiauti į šiltus kraštus. Tačiau malonią viešnagę egzotiškoje šalyje kartais netikėtai aptemdo įvairūs sveikatos sutrikimai. Daugelio jų išvengiama pasiskiepijus ar laikantis higienos ir sanitarijos reikalavimų bei moralės nuostatų. Tačiau atsiranda ir tokių grėsmingų ligų, kurias sunkiai įveikia šiuolaikinė medicina.

Turkija
Iš 100 tūkst. keliautojų, vykstančių į besivystančias šalis, kai jie ten užtrunka vieną mėnesį, maždaug pusė patiria sveikatos problemų. Redakcijos archyvo nuotr.

Daug faktorių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinio skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė sakė, kad yra apie 1800 mikrobų, kurie gali sukelti ligą žmogui. Tačiau užkrečiamųjų ligų rizika priklauso ne tik nuo jų, bet ir daugelio kitų faktorių.

„Svarbu, kokį maršrutą keliautojas pasirenka, koks kelionės pobūdis ir trukmė, ar paplitusios ir kiek paplitusios infekcinės ligos tame regione, koks metų laikas ir pan., – riziką sunegaluoti kelionėje vardino G. Zagrebnevienė. – Be to, daug priklauso ir nuo paties turisto, tai yra jo sveikatos būklės, amžiaus, moterims – nėštumo, higienos ir sanitarijos normų laikymosi ir pan.“.

ULAC specialistė pridūrė, kad žmogus kelionėje gali susidurti ne tik su „tradicinėmis“ ligomis, sveikatos sutrikimų gali atsirasti ir dėl fizinio poveikio: aukščio, drėgmės, slėgio ir pan. Be to, sveikatą gali veikti katastrofos ir stichinės nelaimės, bioterorizmas, cheminių atliekų poveikis ir pan.

Problemų patiria apie pusę keliautojų

G. Zagrebnevienė informavo, kad iš 100 tūkst. keliautojų, vykstančių į besivystančias šalis, kai jie ten užtrunka vieną mėnesį, maždaug pusė patiria sveikatos problemų.

8 tūkst. turistų dėl sveikatos problemų kreipiasi į gydytoją, 5 tūkst. stipriai sutrinka kasdienė veikla, jie priversti gulėti lovoje, per 1000 tampa laikinai nedarbingi kelionės metu ar grįžę. Apie 300 hospitalizuojami, 50 evakuojami oro transportu, vidutiniškai vienas miršta.

Dažniausios keliautojų ligos yra diarėja arba viduriavimas, maliarija, gripas, vidurių šiltinė, įvairių gyvūnų įkandimai, erkinis encefalitas ir pan.

Pasak G. Zagrebnevienės, „keliautojų tik daugėja, kartu didėja ir įvairių ligų rizika. Todėl planuojant atostogas visada reikia surinkti visą informaciją apie šalį, į kurią vykstama, jei riekia, imtis profilaktikos priemonių dar prieš kelionę (pvz., skiepų), nepamiršti asmeninės apsaugos ir higienos priemonių. Kai kuriais atvejais, tarkim, jei moteris laukiasi ar šalyje paskelbta epidemija, verta pasvarstyti, ar tikrai kelionė būtina“.

Rizika Europai

Viena iš grėsmių, tykančių kelionėje, – Ebolos virusas. Pasaulio bendruomenę sukrėtė Ebolos hemoraginės karštligės (EHK) protrūkis Vakarų Afrikoje – Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje, Senegale. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau skaičiuojama daugiau kaip pusseptinto tūkstančio užsikrėtimo bei per tris tūkstančius mirties atvejų. Spalio pradžioje užfiksuotas ir pirmasis šio viruso atvejis už Afrikos ribų. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Dalase, į ligoninę paguldytas Liberijos pilietis, sergantis šia liga. Ar šis atvejis rodo, jog išaugo rizika ir Europai, nors čia dar neužregistruotas nė vienas atvejis?

„Iš tikrųjų situacija nepaprasta. PSO rugpjūčio pradžioje epidemiją Vakarų Afrikoje paskelbė kaip ekstremalią visuomenės sveikatai, visoms šalims pateikė rekomendacijas. Europos Komisija taip pat nuolat vertina situaciją. Jau dabar viruso įvežimo į Europą ir pasklidimo jos viduje bei užsikrėtimo kelionėse rizika vertinama kaip galima“, – sakė kelionių medicinos specialistė. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės gydytoja doc. dr. Ligita Jančorienė.

Prevencijos priemonės

Nepaisant to, kad rizika tik galima, Europos Sąjungos šalys turi būti pasirengusios tokiam atvejui. Todėl, pasak gydytojos, jos ėmėsi prevencijos priemonių: „EHK prevencijos priemones galima suskirstyti į kelias grupes: mažinančios riziką keliaujantiems; mažinančios įvežimo riziką ir mažinančios išplitimo riziką ES viduje“.

Lietuvoje taip pat parengtas prevencijos ir veiksmų planas, kuris jau įgyvendinamas.

„Pirmiausia tai – komunikavimo priemonės, informacijos teikimas visuomenei. Be to, parengtos atmintinės bei rekomendacijos keliaujantiems. Visuomenės sveikatos centrams ir sveikatos priežiūros įstaigoms suteikta informacija, kaip atpažinti atvejį, ką daryti nustačius, kaip tirti, paimti mėginius ir net kaip apsirengti“, – sakė L. Jančorienė.

Farmacininkas Saulius Mikoliūnas, ilgą laiką gyvenęs Senegale, pasakojo, kad Afrikos valstybės, ypač kurios ribojasi su viruso židinio šalimis, imasi griežčiausių karantino priemonių. Vienos sustiprino migracinę kontrolę, atšaukia arba neišduoda vizų tų šalių piliečiams ir pan.

Svarbiausia - higiena

Deja, kol kas medicininių priemonių, galinčių apsaugoti ar išgydyti nuo šios ligos, nėra.

„Kol kas nuo šios ligos negalima pasiskiepyti. Taip pat nėra vaistų ar specialaus šios ligos gydymo, – apgailestavo gydytoja L. Jančorienė. – Viena iš prevencijos priemonių – atsisakyti, jei tai nebūtina, kelionių į židinio šalis ir laikytis higienos reikalavimų“.

Gydytoja sakė, kad virusas ne itin atsparus aukštai temperatūrai, o žemoje – atvirkščiai, ilgiau išlieka aktyvus. Maža to, nelengvai panaikinamas ir dezinfekcijos priemonėmis. Tačiau, pasak L. Jančorienės, labiausiai rekomenduojamos tos valymo priemonėse, kuriose yra chloro.

Tokios pačios nuomonės, kad kai kurių ligų galima išvengti, laikantis švaros, yra ir farmacininkas S. Mikoliūnas.

„Maloniai nustebino įdomus faktas: vienu metu vasarą Senegale nebuvo įmanoma nusipirkti dezinfekcinės rankų želė. Visa buvo išpirkta. Kodėl? Yra vienas labai paprastas dalykas. Geriausia prevencijos priemonė yra absoliutus ir griežtas higienos reikalavimų laikymasis“, – įsitikinęs S. Mikoliūnas.

Užsikrečia per tiesioginį kontaktą

Medikė priminė, kad Ebolos hemoraginės karštligės virusu žmonės užsikrečia per tiesioginį kontaktą su šiuo virusu apsikrėtusiais gyvūnais ir žmonėmis.

„Viruso rezervuaras – šikšnosparniai, jis patenka jiems migruojantper vaisius į primatų ir miško žvėrių populiacijas. Į žmonių bendruomenes patenka per tiesioginį kontaktą su viruso nešiotojais gyvūnais, tarkim, vartojant jų mėsą. Na, o žmogus žmogui šį virusą perduoda per pažeistą odą ir gleivines, tiesiogiai liečiantis be apsauginių priemonių su sergančio šia liga ar mirusio asmens krauju ir kūno skysčiais: seilėmis, sperma, šlapimu, motinos pienu ir pan.“, – sakė Santariškių klinikų gydytoja.

L. Jančorienės teigimu, rizikos lygis tiesiogiai proporcingas sąlyčio pobūdžiui.

„Tai reiškia, kad kuo artimesnis sąlytis su viruso šaltiniu, tuo didesnė rizika užsikrėsti. Esant atsitiktiniam sąlyčiui, pavyzdžiui, atsisėdus į tą pačią kėdę, kurioje sėdėjo užsikrėtęs EHK virusu, arba bendraujant su viešbučio darbuotoju registratūroje, rizika užsikrėsti yra maža. Didžiausia rizika – labai artimas ir tiesioginis bendravimas su užsikrėtusiu ar mirusiu nuo EHK žmogumi ar gyvūnu“, – įsitikinusi docentė.

Dvi ligos fazės

Gydytoja informavo, kad šios ligos požymiai labai įvairūs, ji susideda iš dviejų fazių.

„Per pirmąją faze, kuri trunka nuo dienos iki penkių, užsikrėtusiajam pasireiškia karščiavimas, silpnumas, galvos ir raumenų skausmas, – ligos, kuri iš pradžių primena gripą, požymius vardino medikė. – Antrojoje prasideda visi kiti dalykai: kraujavimas, vėmimas, kraujagyslių, kepenų, inkstų pažeidimas ir mirtis“.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų