Gimdymo namuose įteisinimas – būtinybė ar bandymas maskuoti kriminalą?

Iniciatyvos „Gimimas LT“ grupės atstovai jau kurį laiką rašo laiškus įvairioms institucijoms, klibina iki šiol griežtai Lietuvoje užrakintų durų rankenas – durų į namus, kuriuose legaliai ir reglamentuotai galima gimdyti. Tačiau už sveikatos priežiūros politikos vykdymą atsakinga institucija kategoriška – tai „būtų tam tikras žingsnis atgal“ – ir stabdo diskusijas iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tarp kurio įtariamųjų gali būti ir iniciatyvinės grupės narių.

Reklama

Liepą grupė iniciatyvių žmonių ėmėsi aktyvios informacinės veiklos apie gimdymo namuose privalumus: pateikta daug mokslinės medžiagos, įstatymų analizės, užsienio šalių patirčių. Trečiadienio rytą būrelis aktyvistų su transparantais buvo išsirikiavę prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Aktyvistai deklaravo: „Ministerija – akušerinės pagalbos stereotipų įkaitė“, „Perdėtai gimdymo medikalizacijai – NE“, „Mes, civilizuoti europiečiai, renkamės saugiai gimdyti namuose“, „Užtikrinkit saugų gimdymą! (Suteikite man ir mano vaikui pagalbą)“.

Iš aktyvistų telkiamų pastangų informuoti visuomenę nesunku įsitikinti, kad jeigu ne skatinti gimdymą namuose, tai bent jau jį reglamentuoti reikėtų, nes iki šiol Lietuvoje tai laikoma kriminalu. Plačiau apie gimdymo namuose privalumus rašėme vakar.

Šiandien – natūralaus gimdymo namuose gimdžiusios medikės patyrimas prieš Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją.

Asmeninė patirtis – nuo psichologinės ramybės iki moralinių įsitikinimų

Biomedicinos srities mokslininkė, dešimt metų studijavusi mediciną universitete, dar tiek pat metų gilinusis į medicinos mokslo problemas svetur dr. Rūta Aldonytė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pati pasirinko gimdyti ne ligoninėje.

„Dėl medicinos studijų jaučiuosi turinti teisę išreikšti savo nuomonę, – spaudos konferencijoje, skirtoje nagrinėti gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo klausimus, sakė R. Aldonytė. – Įsigilinus į tokį gražų dalyką, į gimdymą, kartais atrodo, kad sveikatos priežiūros sistema kūju švaistosi taisydama šveicarišką laikrodį. Demokratiškoje visuomenėje nors ir nedidelė moterų dalis naudojasi natūralaus gimdymo centrų paslaugomis, neįsivaizduojama, kad jų nebūtų. Ten lankomasi ir dėl sveikatos, ekonominių priežasčių, ir dėl įsitikinimų.“

Moteris sakė, kad JAV tokie gimdymo namai veikia ir kaip tam tikras pasipriešinimas šeimos planavimo centrams, kuriuose, be kitų funkcijų, nutraukiami nėštumai.

„Moterys nori gimdyti tokiose vietose, kuriose nėštumai nėra nutraukiami“, – sakė pašnekovė.

Esmė – ne žvakės ir smilkalai

Yra sukurta stereotipinė nuomonė, kad tos, kurios renkasi gimdyti namuose, tai daro dėl kokių nors prietarų ar tiesiog harmonijos paieškų, pasitelkdamos muziką, žvakes, smilkalus. Kaip teigia iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovai, dabar žvakės, muzika ar kiti jaukumą kuriantys elementai jau galimi ir daugumoje ligoninių.  Tačiau, anot R. Aldonytės, ne interjeras yra esmė, nors namų aplinka irgi yra svarbus dalykas.

Pati ji gimdė ne namuose, nes juose neturėjo palankių sąlygų. Tam moteris pasirinko specialius natūralaus gimdymo namus, kurie įkurti netoli ligoninės.

„Juose nėra tos įrangos, tokio sterilumo, aparatūros, kaip ligoninėje, išskyrus deguonies balioną. Akušerė, kai reikia, atsineša instrumentus. Ji gali lašinti, siūti, perspausti virkštelę. Šiaip jautiesi kaip namuose – gali valgyti, judėti. Aš gimdžiau mažame centre – du maži gimdymo kambariai, įrengti kaip paprastame viešbutyje, su dvigulėmis lovomis, – pasakojo R. Aldonytė. – Bet svarbiausia ne ant ko guli. Svarbiausiai tai, kad tavęs niekas neskubina ir į tave žiūri kitaip.“

Anot jos, tokiuose gimdymo namuose nesilaikoma tokių griežtų reikalavimų, kaip ligoninėse, kai, pavyzdžiui, moteris turi pagimdyti per tam tikrą valandų skaičių nuo vandenų nutekėjimo, per valandą gimdos kaklelis turi tinkamai atsiverti, o jeigu taip nevyksta, tada gimdyvei suleidžiami skatinamieji vaistai.

Ar ligoninė - tikrai saugi vieta?

SAM atstovai nurodo, kad namie gimdyti yra nesaugu. Nors po normalaus, nerizikingo nėštumo gimdyvių ligoninėje ir namuose sveikatos, komplikacijų skaičius yra panašus, tačiau kūdikių mirtingumas gimdant namuose yra 2-3 kartus dažnesnis.

„Nenorėčiau sutikti su tuo, kad ligoninė - labai saugi vieta. Juk pasverti kenksmingumą ir naudą turime gerdami kiekvieną tabletę. O ligoninė yra nesaugi dėl infekcijų grėsmės, medikų klaidų, aplaidumo, psichologinės aplinkos. Vadinti gimdymą namie nesaugiu, o ligoninėje saugiu – tai neigti realybę“, – kalbėjo R. Aldonytė ir pridūrė, kad ligoninėse bemaž nėra jokios gydytojų klaidų apskaitos, stinga atvirumo. Taip pat moteris pabrėžė, kad reikėtų skatinti visuomenės požiūrį į gimdymą kaip į džiugią patirtį.

Psichologas Paulius Skruibis gimdymą namuose ir ligoninėje palygino su kelione prie jūros autobusu arba automobiliu. Autobusu gal kiek ir saugiau, bet ir automobiliu yra saugu važiuoti. Tada žmonės gali rinktis, kas jiems tiesiog priimtiniau.

„Gimdymas nėra tik fiziologinis dalykas. Dabar pripažįstama, kad psichologiniai veiksniai yra labai svarbūs. Pasitaiko, kad kai gimdyvė atvyksta į ligoninę, iki tol buvę normalūs jos sąrėmiai dėl naujos aplinkos staiga išnyksta. Psichologų draugija kreipėmės į SAM, kad reglamentuotų gimdymą namuose, nes dabar gimdyti namuose lyg ir galima, bet nėra jokių taisyklių“, – kalbėjo psichologas.

Jis, kaip ir R. Aldonytė bei iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovė, įstaigos „Prieraišios tėvystės centras“ direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, pasisako už taisyklių įvedimą, kaip turėtų būti vykdomas gimdymas namuose, kad būtų nustatytos normos, kokioms gimdyvėms jis galimas, akušerių kompetencijos ir kt.

„Lietuvoje tereikia suteikti akušeriams licencijas, kad jie galėtų išsivaduoti iš gydytojų akušerių globos. Tai būtų svarus žingsnis. Juk pasirinkti, kur gimdyti, yra žmogaus teisė ir tai nėra išprotėjusių žmonių pasirinkimas – šį kelią renkasi normalūs, psichiškai sveiki žmonės“, – kalbėjo V. Pilipauskaitė-Butkienė.

Akušerius jaudina teisinė atsakomybė

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LKGD) prezidentė profesorė dr. Daiva Vaitkienė  per iniciatyvos „Gimimas LT“ organizuotą spaudos konferenciją perdavė LKGD nuomonę.

„Mes, kaip profesionalai, remdamiesi įrodymais siūlome, kad gimdymas namuose būtų reglamentuotas. Žinoma, mes, kaip gydytojai ,verčiau norėtume, kad gimdymai vyktų ligoninėje, bet reikia atsižvelgti į visų interesus. Kai tie dalykai vyksta be taisyklių, yra pavojinga, – sakė D. Vaitkienė. – Pagrindinis žaidėjas čia – moteris ir akušerė. Gydytojui prie sveikos gimdyvės nėra ką veikti, nes jie į kiekvieną žmogų žiūri kaip į ligonį. Akušerės savarankiškai prižiūri nerizikingus gimdymus. Mūsų akušerės gali dirbti savarankiškai, bet labiausiai jas jaudina teisinė atsakomybė.“

Gimdymo namuose pavojai

D. Vaitkienė pasakojo, kad gimdant ligoninėje įvykus komplikacijai greičiau galima suorganizuoti skubią pagalbą – dažnai operacinės yra tame pačiame koridoriuje kaip ir gimdyklos. Tai yra pagrindinis argumentas už gimdymą ligoninėje.

„Bet net jei moters nėštumas yra nerizikingas, prieš jai nusprendžiant gimdyti namuose ir esant šio proceso reglamentavimui, būtina, kad jos žinotų rizikas – kad ir tai, kad naujagimių, gimusių namuose, mirtingumas yra 2-3 kartus didesnis nei gimdant ligoninėse“, – atkreipė dėmesį D. Vaitkienė.

Kur kas daugiau kritikos gimdymui namuose buvo pateikta SAM organizuotoje spaudos konferencijoje. Iki jos SAM savo poziciją išreiškė V. Pilipauskaitei-Butkienei adresuotame ir ministro Raimondo Šukio pasirašytame laiške.

Jame teigiama, kad ministerija siekdama išnagrinėti prašymą reglamentuoti gimdymą namuose kreipėsi į septynias organizacijas.

„Specialistai vieningai sutaria, kad saugiausia vieta moteriai gimdyti, net esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras. Iš anksto numatyti, kad gimdymas bus be komplikacijų, neįmanoma, ir bet kuriuo momentu gimdyvei ar naujagimiui gali prireikti skubios pagalbos, kuri gali būti suteikta tik akušerijos stacionare“, – rašoma laiške.

SAM vienu iš pagrindinių gimdymo namuose kontraargumentų nurodo didesnę naujagimių mirtingumo riziką ir 20 metų sėkmingai vykdomą galiojančią neonatologijos programą, dėl kurios pavyko žymiai sumažinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklius.

„Akušerijos paslaugų teikimas namuose, t.y. vietoje, kurioje nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal“, – teigiama rašte.

Lietuvos Respublikos įstatymais yra įtvirtinta principinė nuostata, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikatos priežiūros tinkamumas yra valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą.

„SAM neplanuoja inicijuoti teisės aktų pakeitimų, kurie reglamentuotų akušerijos paslaugų teikimą namuose“, – teigiama R. Šukio pasirašytame laiške.

Beveik gimdymų reforma?

Per SAM organizuotą spaudos konferenciją sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pavardijo dar keletą priežasčių, dėl kurių valdžia nė neketina atsižvelgti į mažos grupės norą reglamentuoti gimdymus namuose.

„Pirmosios 10-20 val. gimdant ir po gimdymo yra pačios pavojingiausios moters ir kūdikio gyvenime. O aišku viena, gimdyti ligoninėje saugiau. Mes stengiamės suteikti galimybes gimdyti ir kuo jaukesnėje aplinkoje. Buvo laikas, kai aktyvistai tikino, kad gimdyvė mažiau traumuojama gimdydama vonioje. Stacionarai įsteigė vonias. Šiandien niekas voniose nebegimdo – mada praėjo“, – kalbėjo viceministrė.

Taip pat ji pridūrė, kad naujos tvarkos įvedimas pareikalautų daugiau valstybės lėšų ir žmogiškųjų išteklių – reikėtų nuolat turėti „prie daugiabučių“ paruošta reanimobilį, operacines, nuo planinių gimdymų netikėtai atitraukti gydytojus, jeigu kartais iš namų būtų atvežta gimdyvė su komplikacijomis.

„Dar teko girdėti pavyzdį, kad kai moteris gimdė daugiabutyje, tai per visą naktį budėti teko visam namui“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ pridūrė N. Ribokienė.

SAM konsultantė gydytoja akušerė ginekologė Diana Ramašauskienė triuškino argumentus, grįstus užsienio pavyzdžiais. Anot jos, visose šalyse, kuriose gimdymas namuose yra reglamentuotas, gimdymų skaičius nesiekia nė 1 proc., išskyrus Nyderlandus, kuriuose namie gimdo apie 30 proc. moterų. Bet, anot medikės, ir šioje šalyje gimdyti namuose renkasi jau mažiau moterų, nes kūdikių mirtingumas šioje šalyje tapo didžiausiu Europoje.

Kriminalas ne kriminalas

Vis dėlto daugiausiai parako į ugnį įbėrė N. Ribokienės pareiškimas, kad net diskusijos gimdymo namuose klausimu yra sustabdomos dėl to, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tarp kurio įtariamųjų yra ir gimdymo namuose reglamentavimą inicijuojančių aktyvistų. Iniciatyvos veikla yra „nesolidi ir negraži“, mat ja stengiamasi dekriminalizuoti per dvidešimt metų įvykdytus nusikaltimus.

Reaguodama į tokius N. Ribokienės pareiškimus iniciatyvos atstovė V. Pilipauskaitė-Butkienė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame tikina, kad iniciatyvos tikslas nėra susijęs su jokiais ikiteisminiais tyrimais, kad jeigu gimdymo klausimas namuose būtų sureguliuotas, nebūtų jokių ikiteisminių tyrimų. Taip pat organizacija svarsto galimybę kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viceministrės teiginio, kad iniciatyvos veikla yra „nesolidi ir negraži“. Plačiau apie tai  rašėme čia.