Pateikė siūlymus, kaip reglamentuoti gimdymą namuose

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sudaryta darbo grupė dėl gimdymų ne gydymo įstaigose, t.y. namuose, reglamentavimo baigė pirmąjį darbo etapą ir pateikė siūlomą modelio įgyvendinimą Lietuvoje. Darbo grupėje dirbę ekspertai išanalizavo užsienio šalių patirtis, jose teikiamos pagalbos moteriai gimdant namuose modelius, pateikė siūlymus, kaip tai gali būti reglamentuojama Lietuvoje.

Reklama

Įvertinus tai, kad apsispręsta tik dėl dalies svarbių klausimų, ministras A. Veryga nusprendė pratęsti šios darbo grupės veiklą iki kol bus galutiniai sudėliotas gimdymų ne gydymo įstaigose (namuose) modelis, atsakyti rūpimi klausimai ir pasirengta pilnai reglamentuoti šias paslaugas.

Šiuo metu gimdymas namuose nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais, todėl žmonėms, pasirinkusiems tokį gimdymo būdą nėra užtikrinama pakankama medicininė pagalba.

„Gimdymas namuose yra labai jautrus klausimas, kurio reglamentavimui turi būti atsakingai pasirengta. Žmonių noras, kad vaikas išvystų pasaulį namuose yra puikiai suprantamas, juk artima aplinka yra daug priimtinesnė nei ligoninės palata. Žinoma, taip pat yra būtina užtikrinti mamos bei naujagimio saugumą, šiuo atveju tai yra svarbiausias prioritetas. Tad reikia apsvarstyti dar daug klausimų ir rasti patį tinkamiausią sprendimą, todėl darbo grupė dirbs ir toliau“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad darbo grupė nutarė, jog gimdymo namuose paslaugas teikti turės akušeris, dirbantis ligoninėje ar kitoje šias paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje bei turintis atitinkamą kvalifikaciją. Taip pat siūloma skatinti natūralaus gimdymo erdvių plėtrą gydymo įstaigose, teikiančiose stacionarines akušerijos paslaugas. Toks sprendimas leistų mamoms jaustis tarsi jos būtų namų aplinkoje, tačiau užtikrinti kvalifikuotą pagalbą būtų lengviau.

Jau yra parengtas projektas, kokias medicinines priemones privalo turėti gimdymą priimantis akušeris. Numatoma, kad atsakomybę žalos padarymo atveju prisiimti turėtų gydymo įstaiga, kurios darbuotojas priėmė gimdymą. Tačiau darbo grupei pritrūko laiko numatyti apmokėjimo už tokių paslaugų teikimo klausimą, įvertinti galimus paslaugų įkainius. Taip pat toliau turės būti svarstomas ir saugumo užtikrinimo klausimas, kaip turėtų elgtis medikas įvykusios ir numanomos nelaimės atveju.

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, kuri paskirta darbo grupės vadove, teigimu, dar liko daug neatsakytų, tačiau labai svarbių klausimų.

„Pavyzdžiui, netgi tokių kaip apšvietimas, akušerio rinkinys, numatomos transporto priemonės, jeigu gimdyvę reikėtų vežti į ligoninę, išankstinis susitarimas dėl galimo gimdyvės priėmimo stacionare ir daugelis kitų dalykų. Tad neabejotinai turime remtis ne tik užsienio šalių patirtimi šioje srityje, bet ir išgirsti bei įsiklausyti į ekspertų nuomonę. Tokie sprendimai turi būti priimami labai atsakingai, apgalvotai ir neskubant, nes šiuo atveju svarbiausia yra numatyti, kaip turėtų būti užtikrintas gimdyvės ir kūdikio saugumas“, – sako viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Todėl, darbo grupės vadovės teigimu, siekiant kokybiškai, profesionaliai ir atsakingai parengti reikiamą teisinę bazę, su ekspertais bus dirbama ir toliau, t. y. tiek, kiek reikės.