Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Gimdos kaklelio vėžio prevencija: ar situacija Lietuvoje gerėja?

Šaltinis: vlmedicina | 2016-04-26 12:10:50

Jau dvyliktus metus vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa duoda rezultatų: mažėja mirtingumas nuo šios ligos, moterims vis dažniau nustatoma neišplitusio ankstyvosios stadijos vėžio. Pernai iš viso pagal šią programą pasitikrino daugiau nei 128 tūkst. moterų, t. y. apie 8 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst. moterų).

Audriaus Privedos nuotr.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina moteris dar aktyviau dalyvauti šioje Lietuvoje vykdomoje programoje. Atsižvelgiant į augantį pasitikrinusių pagal šią prevencinę programą skaičių, jai įgyvendinti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet šiai programai skirta net 1,6 mln. eurų (pernai – 1,59 mln. eurų).

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą nemokamai kartą per trejus metus pasitikrinti gali kiekviena privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta moteris nuo 25 iki 60 metų. Tereikia kreiptis į šeimos gydytoją.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal programą galinčių pasitikrinti, t. y. tikslinės grupės, moterų mūsų šalyje buvo daugiau nei 800 tūkstančių. Daugiausia – net 34,3 proc. – tokio amžiaus moterų gyvena Vilniaus TLK aptarnaujamoje teritorijoje, Kauno TLK – 25,1 proc., Klaipėdos TLK – 14,8 proc., Šiaulių TLK – 14 proc., o mažiausiai – 11,9 proc.– minėto amžiaus moterų gyvena Panevėžio TLK aptarnaujamoje teritorijoje.

„Programoje numatyta, kad minėto amžiaus grupės moterys turi būti informuojamos apie galimybę pasinaudoti pagal programą teikiamomis paslaugomis. Informavimas apima ne tik nustatytos formos informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai, bet ir pokalbį su moterimi apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos priemones, patarimus sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais. Kvietimus pasitikrinti gydymo įstaiga gali siųsti paštu ar elektroniniu paštu, be to pakviesti moterį dalyvauti programoje gali iš šeimos gydytojas pacientės apsilankymo pas jį metu“, – teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pasak jos, pernai du trečdaliai gydymo įstaigų informuotų moterų pasitikrino pagal gimdos kaklelio vėžio programą. Tose teritorijose, kur informavimo paslaugų suteikiama daugiau, programa vykdoma aktyviau. Pavyzdžiui, pernai programa geriausiai vykdyta Vilniaus (informuota 28,8 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 16,9 proc.), Kauno TLK (informuota 27,3 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 15,8 proc.) aptarnaujamose teritorijose, prasčiau – Klaipėdos TLK (informuota 21,5 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 14,5 proc.).

Šių metų pradžioje VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie prevencines programas parodė, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – per metus apie ją žinančių padaugėjo 2 proc. punktų. Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie prevencines programas turėtų informuoti šeimos gydytojas (tai nurodžiusių per paskutinius metus padidėjo 4 proc. punktais). Nepaisant to, kad programai įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų, pasitikrina vis daugiau moterų, nemažai jų dar vengia prevenciškai išsitirti. Pasitikrinti pagal prevencines programas neskubančios moterys teigia, kad joms tai neaktualu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko.

Specialistai teigia, kad gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris jokių simptomų nejaučia, todėl liga dažnai pastebima per vėlai, kai jau būna pažengusi, o jos gydymas sudėtingas. Daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau, tad reikia nustoti baimintis ir pasitikrinti.

„Džiaugiamės, kad kasmet šioje programoje dalyvauja vis daugiau moterų. Tai galimybė užkirsti kelią šiai klastingai ligai arba bent sušvelninti jos pasekmes. Per 11 metų bent kartą programoje dalyvavo daugiau nei 677 tūkst. moterų, t. y. 58 proc. visų nustatyto amžiaus, galinčių dalyvauti programoje, moterų“,– teigė J. Grigarienė.

Svarbiausi laimėjimai, pasiekti nuo šios programos įgyvendinimo pradžios, yra tai, kad moterų mirtingumo rodikliai dėl šios ligos per pastaruosius metus mažėjo (žr. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro grafiką).

Be to, moterims kasmet diagnozuojama vis daugiau gimdos ikivėžinių pakitimų (in situ) atvejų, kuomet galima sustabdyti ligos plitimą bei visiškai moterį išgydyti. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, pavyzdžiui, 2000 m. nustatyta 60 ikivėžinių pakitimų atvejų, o 2013 m. (preliminariais duomenimis) net 12 kartų daugiau – 729.

Nustatyto amžiaus moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas citologinio gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Kad toks tyrimas būtų atliktas nemokamai, moterys turi kreiptis į tą pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašiusios. Tepinėlį paima ir rezultatus įvertina šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – akušeris ginekologas. Procedūra nėra nei skausminga, nei ilgai trunkanti. Gavus tyrimo rezultatus, gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų