Pristatytas žmogaus papilomos viruso prevencijos politikos atlasas

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) surengė konferenciją, kurioje aptarti ginekologiniai vėžiai ir pristatytas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) prevencijos politikos atlasas. 

Kaip praneša POLA, Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp Europos šalių. Ši liga klastinga tuo, kad ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, o pirmieji požymiai dažnai pasirodo tik tada, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Daugelio atvejų būtų galima išvengti ankstyvos prevencijos priemonėmis – profilaktiniais tyrimais ir ŽPV vakcinacija.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija (EK) iškėlė ambicingą tikslą – eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą. PSO siekia vadinamojo 90–70–90 tikslo: 90 proc. mergaičių paskiepytos nuo ŽPV, 70 proc. moterų reguliariai dalyvauja patikroje, 90 proc. nustatytų atvejų laiku gydomi. Šiam tikslui pritaria Europos Sąjunga (ES), atkreipdama dėmesį į vakcinaciją ir patikros aprėpčių didinimą.

Konferencijoje Europos parlamentinio forumo seksualinių ir reprodukcinių teisių klausimais, Politikos ir tyrimų vadovė Marina Davidashvili pristatė ŽPV prevencijos politikos atlasą (angl. HPV Prevention – Policy Atlas Europe 2025) – palyginamąjį Europos šalių žemėlapį, vertinantį, kaip 48 Europos valstybės įgyvendina gimdos kaklelio vėžio prevencijos politiką.

Pranešėja pabrėžė, kad, PSO duomenimis, kasmet Europos regione gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei 66 tūkst. moterų, beveik pusė miršta, nors egzistuoja visos medicininės ir politinės priemonės ligai eliminuoti.

Vertinimas atskleidė ryškų atotrūkį tarp Vakarų, kur yra išsamesnės ir efektyvesnės ŽPV prevencijos politikos, ir Rytų Europos. Lietuva yra tarp šalių, kurios juda teisinga ŽPV prevencijos kryptimi – įvertinta 80,1 proc. balu ir priskirta vadinamajai geltonajai (angl. on track) kategorijai. Tai rodo, kad Lietuvoje jau nemažai padaryta apsaugant gyventojus nuo su ŽPV susijusių ligų.

„Rytų Europos regione Lietuvos rezultatas atrodo stiprus, daugelyje šalių ŽPV prevencijos politika yra fragmentiškesnė, o programų aprėptis mažesnė, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė. – Lietuva lenkia daugelį valstybių aiškia strategine kryptimi ir nacionalinėmis programomis, tačiau atsilieka pagal faktinį gyventojų dalyvavimą patikroje, vakcinacijos prieinamumą vyresniems, palyginti su tiksline vaikų grupe, nuoseklų ir ilgalaikį visuomenės informavimą“.

Anot M. Davidashvili, „Lietuva dar nepasiekia 90 proc. moterų vakcinacijos tikslo, ypač kalbant apie visą kursą. Dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – vienas didžiausių iššūkių, palyginti su Šiaurės ir Vakarų Europos šalimis. Gydymo ir stebėsenos sistema veikia, tačiau per vėlai diagnozuojami atvejai rodo patikros spragas“.

N. Čiakienė konstatavo, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva turi gerą teisinį ir programinį pagrindą, betatsilieka praktiniu įgyvendinimu. POLA direktorės teigimu, būtina didinti dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, aktyviau ir tikslingai viešinti, o vakcinaciją padaryti prieinamesnę ne tik vaikams, bet ir jauniems suaugusiesiems iki 25 metų, kuriems reikalinga išlyginamoji vakcinacija, asmenims, kurių vaikystėje nepasirūpinta skiepais, bet jie patys nori apsisaugoti dabar.

„Siekiant PSO tikslų vienas svarbiausių aspektų – aiški, ilgalaikė kryptis ir pastovus ritmas, o ne vienkartinės akcijos. Reikalinga nuosekli valstybės politika, ilgalaikis finansavimas, reguliarus programų vertinimas ir koregavimas, aiški komunikacija gyventojams, kodėl prevencija svarbi visais gyvenimo etapais“, – akcentuoja N. Čiakienė.