Svarbu keisti požiūrį: „Jaučiuosi gerai, neieškosiu ligų“

Lietuvos gyventojai vangiai dalyvauja ligų prevencijos programose, reguliariai nesitikrina sveikatos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas paskatintų žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai. 

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programose aktyviai dalyvauja tik dalis Lietuvoje gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. apie šią galimybę žino, bet nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, kurie nedalyvauja prevencijos programose, nors apie jas žino, ir kurie tikrinasi tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra ne tik sumažina sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugo gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti gyventojus tikrintis. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose ir dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis yra patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas gydytojo ir paciento ryšys yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus, paprasto tyrimų ir galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigė, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) ir medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.