“Medical News Today” praneša apie šių metų 36-ajame kasmetiniame onkologijos slaugos draugijos kongrese Teksase (JAV) pristatytą pranešimą, kuriame teigiama, kad slaugos ar kiti sveikatos priežiūros specialistai nepasiruošę ir gėdijasi kalbėti su pacientais, sergančiais onkologinėmis ligomis, apie seksualinę sveikatą.
Daugelis pacientų po onkologinės ligos gydymo dėl fizinių ar psichofiziologinių priežasčių susiduria su seksualinėmis problemomis. Po organų šalinimo, chemoterapijų daugeliui pacientų iškyla klausimų, susijusių su reprodukcinių organų funkcionalumu, intymumu ar kitokiu savo kūno suvokimu. Seksualinė sveikata - svarbi bendrosios sveikatos dalis, todėl problemos neturėtų būti nagrinėjamos paskubomis.
Apklausus onkologinės slaugos specialistus nustatyta, jog pagrindinės priežastys, trukdančios informuoti pacientus, buvo žinių trūkumas, žemas pasitikėjimas savimi. Teigiama, kad tai nėra didelė problema, nes užtektų kelių paskaitų. Tyrimas taip pat parodė, kad slaugos specialistai supranta poreikį kalbėtis su pacientais apie iškilusias seksualines problemas, tačiau baiminasi, kad neras tinkamų atsakymų į klausimus, todėl dažnai net nebando apie tai kalbėti. Tačiau, kaip teigia tyrimo autoriai, „daugelis pacientų nedrįsta klausti ir gėdijasi kalbėti apie nevaisingumo, funkcines problemas, todėl slaugos specialistai turi suprasti, kad reikia prabilti pirmiesiems, siekiant išvengti dar didesnio diskomforto jausmo.”
Siekdamas išspręsti šią problemą, tyrimą atlikęs Teksaso universiteto Andersono vėžio centras pagamino specialius lankstinukus ir išdalijo pacientams. Nors ši priemonė ir paprasta, tačiau leido lengviau užmegzti kontaktą su pacientu.
Gydytojo psichiatro Aleksandro Slatvickio įsitikinimu, seksualiniai klausimai po onkologinės ligos gydymo yra labai svarbūs, todėl jie apie turi gauti profesionalias žinias.
“Profesionalus medikas turi drąsiai kalbėtis su pacientu visomis temomis be jokio gėdijimosi. Išskyrus nebent tuos atvejus, kai pats pacientas apie tai nenori kalbėti. Ar pacientas nori kalbėti subtiliomis temomis – galima jo tiesiai šviesiai paklausti”, - sakė jis.
Tam, kad medikas galėtų kalbėti apie reprodukcinę sveikatą ir seksualinius sutrikimus, reikalingas ir profesionalumas: “Tik profesionalus pokalbis bus naudingas pacientui. Todėl svarbu, kad medikai būtų tam paruošti dar aukštosiose medicinos mokyklose”.
Anot gydytojo psichiatro, kalbėti tomis temomis turi būti paruošti ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai – juk šių kontaktas su pacientais intensyvesnis ir dažnesnis nei gydytojo.
Švietėjiška medžiaga, išleista lankstinukų pavidalu, pokalbininko manymu, būtų reikalinga, tačiau norint žinoti, kokios ji turėtų būti apimties bei turinio, prieš išleidžiant reikėtų atlikti situacijos įvertinimą. Švietėjiška veikla galėtų būti visuomenės sveikatos biurų kompetencija.