Drovumas ir gėda – ne draugai kreipiantis dėl lytinių patologijų(2)

Drovumas ir gėdos jausmas - viena priežasčių, dėl kurių pacientai kur kas vėliau kreipiasi į gydytoją urologą ir dėl to patiria ne tik lytinio gyvenimo diskomfortą, bet ir užleidžia rimtas ligas, - sako portalo VLMEDICINA.LT konsultantas, atsakęs į daugybę skaitytojų intymaus pobūdžio klausimų, gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius. Pasikalbėjome.

Reklama

Kokia yra jūsų darbo kasdienybė?

Dirbu kasdien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, rytą įprastai pradedu nuo skyriuje gulinčių pacientų vizitacijos, ligonių aptarimo, sudėtingų atvejų pristatymų ir aptarimų, dienos metu operuoju. Dalyvauju multidisciplininiuose konsiliumuose, kur kelių specialybių gydytojai apsitaria ir bendrai sprendžia dėl sudėtingesnių atvejų tolesnės gydymo taktikos. Na, o po pietų dirbu privačiai, konsultuoju, atlieku biopsijas, cistoskopijas, medikamentų instiliacijas ir kitas nedideles intervencijas.

Kodėl tenka derinti darbą dviejose įstaigose? Ar lieka laiko poilsiui?

Laiko viskam pakanka, be jokios abejonės, turiu laisvalaikio, turiu ir atostogas, ir savaitgaliais dar lieka laiko poilsiui. Tačiau, palyginti su Vakaru Europos arba Skandinavijos gydytojais, mes dirbame šiek tiek daugiau nei jie. Manau, jei atlyginimai Lietuvoje būtų tokie, kaip išsivysčiusiose šalyse, tikriausiai niekas tiek nedirbtų.

Dėl kokių ligų dažniausiai gydomi žmonės ligoninės urologijos skyriuje? Kokių ligų daugėja?

Pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją urologą dėl gėrybinės prostatos hiperplazijos, šlapinimosi sutrikimų (dažno, naktinio, staigaus, rečiau skausmingo šlapinimosi), moterys - dėl šlapimo nelaikymo ar šlapimo takų uždegimų. Taip pat tais atvejais, kai ambulatoriškai šeimos gydytojas įtaria ar nustato akmenligę, tumorą (auglį) inkstuose, šlapimo pūslėje ar įtaria prostatos vėžį atlikus PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą.

Dirbate ir seksualinių sutrikimų gydytoju. Kokiais seksualiniais sutrikimais dažniausiai skundžiasi pacientai? Kokios galimos tų sutrikimų priežastys?

Šiuo klausimu tenka konsultuoti tiek moteris, tiek vyrus. Moteris - dėl lytinio šaltumo, nesugebėjimo patirti orgazmą. Vyrus - dėl erekcijos sutrikimų, aiškinamės galimas šių sutrikimų priežastis, kurios gali būti organinės arba psichologinės, atliekami tyrimai, skiriamas gydymas. Jei nustatomos psichologinės šių sutrikimų priežastys, siunčiame pacientą ir psichoterapeuto konsultacijai.

Sprendžiant iš portalui VLMEDICINA.LT adresuotų skaitytojų klausimų, gana dažna berniukų, vyrų patologija yra fimozė. Kokio amžiaus pacientai dažniausiai kreipiasi dėl jos? Ar pasitaiko, kad neišspręsta bėda kamuoja ir suaugusius vyrus ir trukdo jiems gyventi visavertį seksualinį gyvenimą?

Į urologą dėl fimozės (apyvarpės susiaurėjimo) dažniausiai kreipiasi jauni pacientai, visai neseniai lytinį gyvenimą pradėję gyventi vaikinai. Jie jaučia nepaptogumą, skausmą lytinio akto metu dėl nevisiškai atsismaukiančios apyvarpės. Galima sakyti, jog tai vaikystės problema, kuri paprastai turėtų būti išspręsta dar ikimokykliniame amžiuje. Auklėjimas, lytinis švietimas ir kitos priežastys dažniausiai lemia tai, jog problema lieka neišspręsta vaikystėje ar paauglystėje, dėl to pacientai atvyksta kiek vėliau. Tačiau nereikia nusiminti - net ir šiuo gyvenimo etapu mes jiems galime padėti.

Be abejo, tenka ir vyresniame amžiuje atlikti cirkumciziją, tais atvejais, kai apyvarpė surandėja, neatsismaukia ar tiesiog susiaurėjęs apyvarpės žiedas ir sukelia skausmą lytinio akto metu.

Ar visada pavyksta įtikinti pacientą, kad apipjaustymas būtinas?

Niekada nesistengiu įkalbėti ar įtikinti pacientą operuotis, juk kiekviena intervencija gali turėti tam tikrų pasekmių, komplikacijų. Nors jos ir retos, bet labai svarbu, jog visa tai būtų paaiškinta pacientui suprantama kalba. Be to, visada sprendžiame kartu, bendromis jėgomis ieškome vienokio ar kitokio sprendimo būdo. Urologijoje dauguma operacijų nėra skubi (ekstrine) chirurgija, todėl visada turime laiko pagalvoti ir kartu apsispręsti, juk negali žinoti, gal šiuo metu jis negali gultis į ligoninę, gal yra kažkokių kitų aplinkybių, dėl kurių jam teks atidėti operaciją arba išvis nesioperuoti. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl reikia įsigilinti į problemą, išklausyti žmogų, tik tada kalbėti ir kartu spręsti apie intervencijas.

Ar būdingas lietuviams drovumas, kreipiantis dėl lyties organų patologijų? Ką jiems norėtumėte patarti? Ar tas drovumas nelemia pavėluoto kreipimosi atvejų?

Matome ne vieną užleistą atvejį dėl pavėluoto kreipimosi. Ypač blogi gydymo rezultatai laukia tų, kurie delsia dėl varpos, sėklidžių (ar inkstų, prostatos) vėžio, nes pavėluotai gydant šią patologiją rezultatai nėra labai geri. Drovumas ir gėdos jausmas - viena priežasčių, dėl kurių pacientai kur kas vėliau kreipiasi į gydytoją urologą. Jei jau drovitės, bijote ar nežinote, kaip užsiregistruoti ir kur atvykti, patarčiau ateiti ne vienam, galite ateiti su žmona ar partnere, gyvenimo drauge. Jei tokios nėra, gal yra vaikai, kurie jumis rūpinasi. Tuo būdu pačiam bus viskas daug aiškiau, paprasčiau ir suprantamiau. Bet kokiu atveju prieš atvykstant galite susiskambinti, pasiklausti ar pasitikslinti.

Ar dažnai kreipiasi vyrai, norintys pasididinti varpą? Ar pagrįstas jų nerimas? Ar pagalba, kuri teikiama (ekstenderiai ir pan.?), patikima?

Nutinka ir taip, jog kreipiasi pacientai dėl per trumpos ar per plonos varpos. Šias problemas galima spręsti tiek chirurginiu būdu (operuojant), tiek konservatyviomis priemonėmis. Tačiau nereikia pamiršti, jog po chirurginės korekcijos varpos kampas erekcijos metu tampa kur kas mažesnis nei buvo iki tol. O ekstenderius naudoja nemaža dalis pacientų, nes tai patikima ir patogi priemonė šiai problemai spręsti. Bet ar to tikrai reikia, sprendžia pats ligonis.

Ar pasitaiko darbe kuriozų?

Atsimenu atvejį, kai pacientas kreipėsi su skundu, jog pradingo jo varpa, t. y. kažkur pasislėpė. Teko apžiūrėti, atlikti echoskopiją. Iš tikrųjų varpa niekur nepradingo, o paskendo riebaliukuose, priaugus pacientui papildomo svorio. Pacientas turėjo nemažą antsvorį, priaugo papildomai keliasdešimt kilogramų ir ėmė nebesurasti savo varpos.

Norite paklausti, bet nedrįstate? Savo klausimą siųskite adresu info@vlmedicina.lt - jums atsakys mūsų specialistai