Galimi vėlyvos motinystės privalumai

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Population and Development Review“, atskleidė, kad nors vyresnių moterų nėštumas gali būti komplikuotesnis, tačiau gali turėti ir privalumų, – rašo healthday.com.

Reklama

Tyrėjai, išanalizavę 1,5 mln. suaugusių Švedijos piliečių duomenis, pastebėjo, kad tie, kuriuos pagimdė daugiau nei 30 ar 40 metų sulaukusios moterys, yra aukštesni, lieknesni ir labiau išsilavinę nei tie, kurie gimė jaunesnėms mamoms.

Žinoma, tai negarantuoja, kad vyresnėms moterims gims atletiškesni ar gabesni vaikai, tačiau tyrime išryškėja statistiškai reikšmingos sąsajos tarp šių charakteristikų.

Tyrimo autoriai pastebi, kad šiais laikais tėvais tampama vis vėliau. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą gimdančiųjų amžiaus vidurkis yra 30 metų. Švedijoje 2013 m. daugiau nei ketvirtadalis kūdikių gimė 35 metų ir vyresnėms moterims.

Moterys, kurios gimdo sulaukusios 40 m. ir vyresnės, rizikuoja patirti daugiau komplikacijų nei 20-metės, taip pat išauga ir genetinių sutrikimų, tokių kaip Dauno sindromas ar autizmas, rizika.

Rezultatai gauti analizuojant Švedijos piliečių, gimusių 1960-1991 metais, duomenis. Pastebėta tendencija, kad vyresnių motinų vaikai geriau mokėsi vidurinėje ir dažniau tęsdavo mokslus koledže nei vaikai, gimę jaunesnėms nei 30 metų moterims.

Netgi atskirose šeimose vaikai, gimę, kai mama buvo vyresnio amžiaus, buvo labiau išsilavinę nei jų vyresnieji broliai ar seserys. Pastebėta, kad gimusieji 45 m. ar vyresnėms moterims, studijavo vidutiniškai 1,5 metais ilgiau nei gimusieji paauglėms.

Analogiška situacija išryškėjo palyginus ūgį ir sportiškumą. Remiantis Švedijos kariuomenės šauktinių dokumentais, pastebėta, kad gimusieji vyresnėms nei 30 ar 40 metų moterims yra aukštesni ir geresnės formos.

Tyrėja M. Myrsklyla, populiacijos tyrimų laboratorijos demografinių tyrimų institute Vokietijoje direktorė (the Max Planck Institute for Demographic Research), komentavo: „Pastaruosius 20 metų daugelyje išsivysčiusių šalių daugėja išsilavinusių žmonių, taip pat pastebima, kad žmonės dabar yra aukštesni ir labiau rūpinasi savo sveikata. Taigi rezultatai gali būti paaiškinami laikmečiu“.

Nepriklausomi ekspertai taip pat sutiko, kad būtent tam tikras „laikotarpis istorijoje“ galėjo suteikti savų privalumų ar minusų – turbūt labiausiai tai atsispindi išsilavinimo galimybėse.

Mičigano universiteto žmogaus vystymosi centro (the Center for Human Growth and Development at the University of Michigan) direktorė B.Volling atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas nėra tinkamas priimant su šeimos planavimu susijusius sprendimus: „Vyresnėms nei 40 metų moterims apskritai yra sunkiau pastoti nei dvidešimtmetėms. Mes žinome, kad vaisingumas žymiai sumažėja sulaukus 35 metų, todėl specialiai nuspręsti gimdyti dar vėliau nei tokiame amžiuje nėra tikslinga“.

„Matyt, tyrime dalyvavusios moterys pačios buvo labai geros sveikatos ir pagimdė stiprius kūdikius. Tik esant abiem iš šių sąlygų gauname teigiamus rezultatus“, – papildė ji.

Tyrėja M.Myrskyla taip pat pabrėžė: „Mes jokiu būdu neteikiame rekomendacijų, kada gimdyti ir ar apskritai turėti vaikų. Tiesiog atskleidžiame tyrime išryškėjusias tendencijas, neatmesdami galimybės, kad kai kuriuos rezultatus, pavyzdžiui, įgytą išsilavinimą, nulėmė laikotarpis, kada gyventa“.