Pirmadienis, 2024.07.22
Reklama

Flavonoidai, juodasis šokoladas ir kraujospūdis(3)

Žana Antonova, gydytoja dietologė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2011-02-04 11:36:33

Flavonoidai - grupė įvairių fenolio struktūrą turinčių medžiagų, natūraliai randamų daugelyje vaisių, daržovių , arbatoje ir kitame  augaliniame maiste. Flavonoidai skirstomi į kelias klases: flavanoliai (svogūnai, brokoliai, arbata), flavonai (petražolės, salierai, ramunėlių arbata, mandarinai ), flavanononai (citrusiniai) , flavan-3-oliai (kakava, juodas šokoladas, obuoliai, vynuogės, raudonas vynas, žalia ir juoda arbata), antocianinai (mėlynės, spanguolės, juodieji serbentai ir kt uogos), isoflavonai (soja).

 Įvairūs flavonoidai pasižymi skirtingu sveikatinančiu poveikiu: priešuždegiminiu,  priešvėžiniu, saugančiu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antiosteoporoziniu, priešvirusiniu.

Žana Antonova. Asmeninio archyvo nuotr.

Visos maistinės medžiagos (tarp jų - ir flavonoidai) geriausiai išsilaiko  konservuojant su cukrumi, bet neverdant. Tai pailgina gaminių galiojimo laiką. Svarbus yra naudojamas cukraus kiekis: paruošus su optimaliu cukraus kiekiu, išlieka ir uogų aromatas, ir daugiau vitamino C.  Įdėjus cukraus per daug, vitamino C po kurio laiko mažėja, produktas tampa pernelyg saldus. Taigi nerekomenduotina  saldyti per daug, bet ir be cukraus negerai.  Šias gėrybes reikėtų laikyti šaldytuve, kad kuo ilgiau nesugestų.

Optimaliausias  konservavimo būdas – šaldymas, nes mažiausiai  paveikiama produkto maistinė vertė.  Šaldymas padeda išlaikyti  iki 85-90 % produkto maistinės vertės.

Ar lieka vertingų medžiagų, tarp jų - flavonoidų, mėlynių uogienėje – priklauso nuo pasirinkto kulinarinio paruošimo būdo. Virimas ilgina uogų galiojimo laiką, bet apdorojant šiluma vitaminų sumažėja, labiausiai suyra C ir B grupės vitaminai.

Juodasis šokoladas – vienas iš flavonoidų šaltinių. Paskutinieji tyrimai rodo, kad būtent juodasis šokoladas turi arterinį kraujospūdį  mažinantį poveikį. Bet kaip pagrindinė arterinės hipertenzijos gydymo priemonė jis negali būti rekomenduojamas ir taikomas.

Šokolade gausu mikro- ir makroelementų: magnio (100g – 65 mg magnio), kalio, vario, cinko, būtinų energijai palaikyti. Taip pat jame yra daug vitaminų.

Daugumos rūšių šokolade yra 0,4 proc.  alkoloido teobromino (pagrindinė šokolado stimuliuojamoji medžiaga, artima kofeinui). Šis saldumynas turi didelę energinę vertę:  100 g juodojo šokolado – 570 kcal.

Nėra griežtai nustatyta,  kiek galima suvalgyti šokolado. Sveikos mitybos piramidėje visi saldumynai pavaizduoti jos viršūnėje, o tai reiškia, kad jie turi būti vartojami kuo rečiau, ypač turintiems antsvorio.  Kai kuriais atvejais (esant stresinei situacijai ar kai reikia greitai papildyti energijos trūkumą) šokoladas gali būti puiki išeitis.

Nėra blogo maisto, yra tik blogas jo kiekis!

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 4 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų