Fibromialgija: kas iš tikrųjų pagerina gyvenimo kokybę – alkoholis ar „iškraipantieji veiksniai“?

Fibromialgija, dar vadinama namų šeimininkių liga, išties mįslinga. Be nepakeliamų raumenų skausmų, nuovargio, miego, nuotaikos sutrikimų ir kitų neapibrėžtų simptomų, kurie aptemdo gyvenimo džiaugsmą, ši liga neturi jokių išoriškai matomų požymių, nėra nė vieno tyrimo, galinčio patvirtinti diagnozę, kaip ir vaisto, galinčio ją išgydyti.

Truputį išgeriančiųjų gyvenimo kokybė buvo geresnė

Prestižinės Mayo klinikos (JAV) mokslininkai nustatė, kad pacientai, vartojantys nedidelius ir vidutinius alkoholio kiekius, patiria mažiau simptomų, o jų gyvenimo kokybė geresnė.

Studijoje dalyvavo 946 pacientai, kurie buvo įtraukti į Mayo klinikos fibromialgijos gydymo programą 2001-2004 metais. Visiems pacientams patvirtinta fibromialgijos diagnozė. Pagal vartojamo alkoholio kiekį pacientai buvo suskirstyti į šias grupes: nevartojantys alkoholio, mažai vartojantys (≤3 kartus per savaitę), vidutiniškai ( <3-7 kartų per savaitę), daug alkoholio vartojantys ( >7 kartus per savaitę). Buvo vertinama su fibromialgija  susijusių simptomų kaita ir gyvenimo kokybė pagal standartizuotą klausimyną.

Nustatyta, kad pacientai, vartojantys nedidelius ir vidutinius alkoholio kiekius, turėjo mažiau nusiskundimų, o jų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei nevartojančių alkoholio pacientų. Šie pacientai turėjo aukštesnį išsilavinimą, geresnes darbines pozicijas, mažesnį kūno masės, skausmo indeksą ir rečiau vartojo opioidus nei negeriantys.

Tarp daug alkoholio vartojančių pacientų šio efekto nebuvo.

Poveikį gali sukelti ir pagerėjusi nuotaika

Ankstesnių studijų metu buvo nustatyta, kad sergančiųjų fibromialgija smegenyse trūksta γ-aminobutyrinės rūgšties (GABA), todėl jų jautrumas skausmui yra didesnis. GABA yra neuromediatorių inhibitorius, kuris mažina neuronų jaudrumą, skausmo perdavimą, o jos veikimas neretai prilyginamas opioidams.

Mokslininkai mano, kad alkoholis padidina γ-aminobutyrinės rūgšties kiekį galvos smegenyse.

Tai nereiškia, kad pacientams, sergantiems fibromialgija, verta pradėti gerti ar padidinti vartojamo alkoholio dozę, nes klausimas - kodėl taip atsitinka – lieka neatsakytas.

Aprašytą efektą gali sukelti ne vien tiesioginis mažo ar vidutinio alkoholio kiekio vartojimas, bet pagerėjusi nuotaika, socializacija ir sumažėjusi įtampa.

Praktiniu požiūriu tyrimai nevertingi

„Labai gerai, kad mokslininkai ir tyrėjai toliau domisi alkoholio vartojimo sukeliamomis pasekmėmis. Natūralu, kad randama ir tam tikrų teigiamų aspektų. Medicina žino ne vieną toksišką medžiagą, kuri naudojama ligoms gydyti ar ligų sukeltiems simptomams mažinti. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti ne tik alkoholis, bet ir, pvz., kanabinoidai. Tačiau labai svarbu pažymėti,  kad tokiais atvejais tos nuodingos medžiagos skiriamos įvertinus naudos ir žalos santykį ir vadovaujamasi svarbiausiu medicinoje principu: „pirmiausia nepakenk“. Taigi apie tokių medžiagų vartojimą galėtumėm kalbėti tik tokiu atveju, jei nauda būtų didesnė nei žala“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pakomentavo gydytojas psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga, atkreipdamas dėmesį, jog alkoholis neskiriamas gydyti (išskyrus apsinuodijimą metilo alkoholiu), nes, be randamų galimų teigiamų efektų, randama ir daugelis neigiamų.

„Svarbu tai, kad dauguma neigiamų aspektų yra tiesiogiai sukelti paties alkoholio (pvz., virškinamojo trakto, kepenų, galvos smegenų ir kt. pažeidimai), o teigiami aspektai dažniausia galėtų būti siejami su iškraipančiais veiksniais. Pvz., visuomenėse, kurių dauguma narių vartoja alkoholį, tas vartojimas yra susijęs su didesniu socialiniu aktyvumu ir kitais veiksniais, kurie jau vėliau gali sietis su mažėjančia Alzheimerio ligos rizika ar fibromialgija“, - pasakojo A. Veryga.

Jis pažymėjo ir tai, kad labai dažnai tokiuose tyrimuose prie alkoholio nevartojančiųjų priskiriami jau alkoholio nebevartojantys, bet anksčiau vartoję ir dėl to problemų turėję asmenys arba tie, kurie klaidingai nurodo savo vartojimą. Pvz., Lietuvos gyvensenos tyrime kai kurie gyventojai, nurodę, kad nevartoja alkoholio, pažymėjo, kad kasdien vartoja alų, nes jo nelaiko alkoholiu.

Todėl, A. Verygos nuomone, tokie tyrimai yra vertingi tik moksliniu, tačiau ne praktiniu požiūriu, nes jie nereiškia, kad žmonės, norėdami teigiamų sveikatos poveikių, turi vartoti alkoholį. Atvirkščiai,  publikacijos apie tokius tyrimus neretai klaidina visuomenę, nes sudaro klaidingą nuomonę apie alkoholio nepavojingumą.

„Nepaisant kai kurių galimų teigiamų alkoholio aspektų (kaip, pvz., dezinfekcinis poveikis) jis yra oficialiai pripažintas kancerogenu, teratogenu ir klasikinę priklausomybę sukeliančia psichoaktyviąja medžiaga. Todėl jei kalbėtumėm apie bet kurį kitą tokiu pat poveikiu pasižymintį vaistą, o ne alkoholį, kuris geriamas dėl psichoaktyvaus poveikio, vargu ar kiltų klausimas dėl tokio vaisto vartojimo tikslingumo“, -  pažymėjo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.

Šaltinis

Arthritis Res Ther. 2013;15:R42. Published online March 15, 2013.