Alkoholio vartojimas darbe: ignoruoti, bausti ar pasiūlyti pagalbą?

Alkoholis ir kitos psichoaktyviosios medžiagos yra rimta problema daliai dirbančiųjų. Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) skelbia, kad Europos šalių nacionaliniais skaičiavimais 5-20 proc. darbuotojų turi priklausomybę nuo alkoholio arba rizikuoja tapti priklausomais. Specialistų teigimu, dėl to svarbu ne tik neignoruoti ir nenormalizuoti alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo darbe, bet ir žvelgti į tai kaip į sveikatos problemą, kuri turėtų būti sprendžiama. 

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Dienos psichiatrijos paslaugų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Vilmos Andrejauskienės teigimu, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas gali paskatinti įvairias problemas darbe: klaidas ir nelaimingus atsitikimus, netinkamą elgesį, paveikti darbo našumą, sutrikdyti sprendimų priėmimą, reakcijos laiką, lemti prastesnius rezultatus.

„Apie žalą galima kalbėti, kai bet kurioje plotmėje dėl vartojimo kyla problemų: darbo, socialinėje, sveikatos, tarpusavio santykių. Pavyzdžiui, alkoholio pavartojęs darbuotojas neatliko užduoties, savo elgsena sukėlė pavojų sistemai, suvedė ne tuos duomenis – jau žala. Ir visai nesvarbu, ar vartojama darbo vietoje, ar iš vakaro namuose, jei kitą dieną būsena trukdys darbui, bendravimui. Blogiausia, ką gali daryti darbdavys, tai ignoruoti problemą. Vis tik yra ir kita medalio pusė – neretai darbo kultūroje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kone normalizuojamas, o tai pavojingos pinklės“, – sako V. Andrejauskienė.

Svarbu ir vykdyti teisės aktus, ir padėti žmogui

Pasak RPLC direktoriaus pavaduotojo Roberto Petraičio, teisės aktai nustato, kaip darbdaviams elgtis, įtariant, kad darbuotojas atėjo į darbą neblaivus arba alkoholį vartojo darbo vietoje ar darbo metu: darbuotojas nušalinamas, nemokant darbo užmokesčio, o nušalinimo terminui pasibaigus grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį.

„Vis dėlto svarbu ne tik elgtis pagal teisės aktus, bet ir visapusiškai įvertinti situaciją, suteikiant galimybę vertinamam darbuotojui kreiptis pagalbos, jei vartojimas yra nevienkartinė problema. Įmonės ir organizacijos turi turėti politiką, kurioje būtų išdėstytos taisyklės dėl psichoaktyviųjų medžiagų darbo vietoje ir žingsniai, kas daroma nustačius vartojimo atvejus, o kiekvienas darbuotojas turi būti aiškiai supažindinamas su šia politika“, – sako jis.

Pašnekovas tikina, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą svarbu suvokti kaip sveikatos problemą. Sveikti norintiems darbuotojams vertėtų užtikrinti pagalbos prieinamumą, skatinti kreiptis dėl gydymo, sudaryti galimybes po gydymo grįžti į darbo vietą.

„Parama darbuotojui ir paskatinimas ieškoti pagalbos gali padidinti jo sėkmingo sveikimo galimybes. Pasirinkimas remti, o ne stigmatizuoti ar „nurašyti“, rodo, kad darbdavys vertina jį kaip komandos narį ir gali dar priduoti motyvacijos sveikti. Be to, paramos parodymas vienam darbuotojui gali turėti teigiamos įtakos viso kolektyvo pasitenkinimui darbu“, – sako R. Petraitis.

Gydytoja psichiatrė V. Andrejauskienė antrina, kad žalingas vartojimas ir priklausomybė yra ligos, kurios gali ir turi būti gydomos, tad su jomis susidūrusius žmones svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją arba RPLC.

„Yra atvejų, kai žmonės ateina pas mus ieškoti gydymo, nes juos paragino darbdavys, ir tai yra sektinas pavyzdys. Kartais darbdaviai gali būti linkę ignoruoti darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kažko baimindamiesi ar tikėdamiesi, kad tai išsispręs savaime. Vis tik tinkamas elgesys būtų identifikuoti, kad problema yra, ir ieškoti būdų ją spręsti, darbuotojui pasiūlant kreiptis pagalbos. Juo labiau, kad pagalbos būdų yra įvairių, priklausomybės centro filialuose galima gydytis ir dienos stacionare, ir anonimiškai“, – komentuoja gydytoja psichiatrė.

Vartojimo rizika gali kilti ir darbe

Neretai alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo darbe priežastys gali būti susijusios su pačiu darbu. Anot R. Petraičio, tai gali būti sunkios ar nepatogios darbo sąlygos, tokios kaip šalta aplinka, ilgas stovėjimas, didelis fizinis krūvis, mažas pasitenkinimas darbu, sprendimų priėmimo laisvės nebuvimas, nuolatinis stresas darbe ir kitos. Dėl to tam tikrų profesijų atstovams gali kilti didesnė rizika pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

„Tarkime, tolimųjų reisų vairuotojai, kurie turi ilgai išlikti budrūs ir išlaikyti koncentraciją, gali būti labiau linkę vartoti stimuliuojančias medžiagas. Taip pat darbuotojai, dirbantys įmonėse, kuriose vyrauja itin greitas darbo tempas ir konkurencinga aplinka, gali pradėti vartoti įvairias medžiagas, ieškodami būdų padidinti produktyvumą, susidoroti su konkurencija, spaudimu“, – vardija RPLC direktoriaus pavaduotojas.

Pasak V. Andrejauskienės, viena vertus, žmonės supranta, jog psichoaktyviosios medžiagos nesuderinamos su darbu, kita vertus, vis dar pastebimas tam tikras jų normalizavimas mažiau formalioje darbinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, organizacijos švenčių metu ar kolegoms susitikus po darbo visuomet vartojamas alkoholis, o vartoti atsisakantis darbuotojas laikomas atsiribojusiu ar net nelojaliu.

„Yra tekę girdėti ne vieną atvejį, kai sėkmingose įmonėse aukštas pareigas užimantys asmenys nejučia patenka į vartojimo pinkles: kažkas pasiūlo susitikti, pavartoti kokią nors medžiagą, pažada kontraktą. Ir ilgainiui tai gali imti atrodyti kaip norma, padedanti pasiekti tikslų. Kitas pavyzdys iš praktikos: žmogus gali išgerti litrą alkoholio ir po to atrodyti blaivus, kaip niekur nieko būti darbe, o aplinkiniai net neįtaria, kad jis išgėręs. Tai nėra norma, tai baisiausias dalykas, koks gali būti, nes jau kalbama apie didelius alkoholio tolerancijos pokyčius, kurie veda tiesiai į priklausomybę ir sveikatos problemas. Todėl jei vartojimas yra susijęs su neformalia įmonės kultūra, darbdaviams vertėtų ją subalansuoti, atsisakant normomis tapusių nenormų“, – pataria RPLC gydytoja psichiatrė.