Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Esate mieguistas dieną? Tai gali būti hipersomnija(3)

Šaltinis: vlmedicina | 2011-03-03 18:41:40

Danų mokslininkai 2010 metų gruodį žurnale „Acta Neurologica Scandinavica” paskelbė apie 1998 – 2005 metais atliktą tyrimą, kuriuo siekta nustatyti, kaip miego sutrikimai paveikia socialinius santykius ir ekonomiką.

Viena dažniausių miego sutrikimo ligų yra hipersomnija. Hipersomnija (padidėjęs mieguistumas) – grupė susirgimų, kuriems būdinga patologinio mieguistumo būsena dienos metu. Šią būseną svarbu skirti nuo nuovargio ar nuo noro miegoti. Padidėjęs mieguistumas gali pasireikšti bet kuriuo metu: dirbant, pietaujant, vairuojant automobilį. Ši liga taip pat gali būti tokių ligų, kaip miego apnėja, dažniausiai su nutukimu susiję kvėpavimo sutrikimai ar narkolepsija,  simptomas.  Todėl tokia būklė gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, darbui, socialiniams santykiams.

Danų tyrime dalyvavo 2208 pacientai, sergantys hipersomnija, ir kiekvienas jų palygintas su atsitiktine tvarka, naudojantis gyventojų registro sistemos duomenimis,  parinktais žmonėmis.

Kiekvienas, turintis problemų dėl knarkimo ir kenčiantis nuo padidėjusio mieguistumo dieną, Danijos visuomenei per metus kainuoja atitinkamai 10223 ir 2190 eurų. Visa tai susideda iš vizitų pas gydytojus, iš ligoninės administracinių išlaidų ar išlaidų medikamentams bei netiesioginių išlaidų dėl prarastų darbo valandų. Mokslininkai pastebėjo, kad hipersomnija sergantys asmenys, palyginti su sveikaisiais, dažniau naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat tai rodo, kad žmogus tuo metu negali dirbti ir pagal solidarumo principą gydymo išlaidos apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl kuo vėliau nustatoma liga, tuo daugiau padaroma ekonominės žalos. Tai rodo, kad reikia gerinti ankstyvą diagnostiką.

Sveikatos priežiūros prieinamumo ir ankstyvos diagnostikos gerinimas būtinas. Daugybė žmonių gali net nesuvokti, kad serga hipersomnija, ar neieško nuolatinio nuovargio ir mieguistumo priežasčių. Sunkiausia suprasti, ar ši ilgai trunkanti būsena sukelta narkolepsijos, ar tiesiog tai nuolatinio  blogo miego dėl kokios kitos priežasties pasekmė. Tačiau aišku tai, jog tokie žmonės greičiau pavargsta, todėl dažniau serga ir naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, kas  ekonomiškai nepalanku nei pačiam žmogui, nei valstybei. Tyrimo autoriai taip pat pastebi, kad ilgalaikis toks sutrikimas gali paveikti mokymąsi ir darbą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego medicinos centro vadovas  prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas teigė, jog dieną žmogus gali būti mieguistas dėl kvėpavimo sutrikimų naktį, t.y. miego apnėjos.

Prof. Hab. dr. Giedrius Varoneckas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego centro vedėjas (A. Kubaičio nuotr.)

Trumpas kvėpavimo sustojimas miego metu gali kartotis šimtą kartų per naktį. Kvėpavimo pauzė gali trukti 10 sekundžių, asmuo paprastai jos nejaučia, tačiau ryte jaučiasi neišsimiegojęs ir pavargęs. Kvėpavimo sustojimo priežastis gali būti pernelyg didelis raumenų, dalyvaujančių kvėpavime, atsipalaidavimas miego metu arba sutrikęs centrinis kvėpavimo proceso valdymas, kurį atlieka smegenys. Kvėpavimo sutrikimai miego metu senstant paūmėja. Migdomųjų vaistų, sergant minėta liga, patariama vengti, nes jie gali pasunkinti ligą. Kartais miego apnėjos gydymui naudojama teigiamo oro slėgio kaukė. Tuomet ligonį nuo kvėpavimo sustojimų apsaugo nuolatinė teigiamo slėgio oro srovė, kuri nuolatos palaiko kvėpavimo takus atvirus”, - informavo jis.

Dieną pavargęs ir mieguistas, anot gydytojo, žmogus gali jaustis ir dėl kitų priežasčių, tarp kurių dažniausiai būna nemiga ar kiti miego sutrikimai, kaip periodiniai galūnių judesiai naktį.

Jei miegas sutrikęs ilgiau kaip mėnesį ir  dėl to žmogus  blogai jaučiasi dieną, G. Varoneckas pataria būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją arba prašyti, kad šis nusiųstų pas miego sutrikimų specialistą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: mieguistumas
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų