Esate mieguistas dieną? Tai gali būti hipersomnija(3)

Danų mokslininkai 2010 metų gruodį žurnale „Acta Neurologica Scandinavica” paskelbė apie 1998 – 2005 metais atliktą tyrimą, kuriuo siekta nustatyti, kaip miego sutrikimai paveikia socialinius santykius ir ekonomiką.

Viena dažniausių miego sutrikimo ligų yra hipersomnija. Hipersomnija (padidėjęs mieguistumas) – grupė susirgimų, kuriems būdinga patologinio mieguistumo būsena dienos metu. Šią būseną svarbu skirti nuo nuovargio ar nuo noro miegoti. Padidėjęs mieguistumas gali pasireikšti bet kuriuo metu: dirbant, pietaujant, vairuojant automobilį. Ši liga taip pat gali būti tokių ligų, kaip miego apnėja, dažniausiai su nutukimu susiję kvėpavimo sutrikimai ar narkolepsija,  simptomas.  Todėl tokia būklė gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, darbui, socialiniams santykiams.

Danų tyrime dalyvavo 2208 pacientai, sergantys hipersomnija, ir kiekvienas jų palygintas su atsitiktine tvarka, naudojantis gyventojų registro sistemos duomenimis,  parinktais žmonėmis.

Kiekvienas, turintis problemų dėl knarkimo ir kenčiantis nuo padidėjusio mieguistumo dieną, Danijos visuomenei per metus kainuoja atitinkamai 10223 ir 2190 eurų. Visa tai susideda iš vizitų pas gydytojus, iš ligoninės administracinių išlaidų ar išlaidų medikamentams bei netiesioginių išlaidų dėl prarastų darbo valandų. Mokslininkai pastebėjo, kad hipersomnija sergantys asmenys, palyginti su sveikaisiais, dažniau naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat tai rodo, kad žmogus tuo metu negali dirbti ir pagal solidarumo principą gydymo išlaidos apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl kuo vėliau nustatoma liga, tuo daugiau padaroma ekonominės žalos. Tai rodo, kad reikia gerinti ankstyvą diagnostiką.

Sveikatos priežiūros prieinamumo ir ankstyvos diagnostikos gerinimas būtinas. Daugybė žmonių gali net nesuvokti, kad serga hipersomnija, ar neieško nuolatinio nuovargio ir mieguistumo priežasčių. Sunkiausia suprasti, ar ši ilgai trunkanti būsena sukelta narkolepsijos, ar tiesiog tai nuolatinio  blogo miego dėl kokios kitos priežasties pasekmė. Tačiau aišku tai, jog tokie žmonės greičiau pavargsta, todėl dažniau serga ir naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, kas  ekonomiškai nepalanku nei pačiam žmogui, nei valstybei. Tyrimo autoriai taip pat pastebi, kad ilgalaikis toks sutrikimas gali paveikti mokymąsi ir darbą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego medicinos centro vadovas  prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas teigė, jog dieną žmogus gali būti mieguistas dėl kvėpavimo sutrikimų naktį, t.y. miego apnėjos.

“Trumpas kvėpavimo sustojimas miego metu gali kartotis šimtą kartų per naktį. Kvėpavimo pauzė gali trukti 10 sekundžių, asmuo paprastai jos nejaučia, tačiau ryte jaučiasi neišsimiegojęs ir pavargęs. Kvėpavimo sustojimo priežastis gali būti pernelyg didelis raumenų, dalyvaujančių kvėpavime, atsipalaidavimas miego metu arba sutrikęs centrinis kvėpavimo proceso valdymas, kurį atlieka smegenys. Kvėpavimo sutrikimai miego metu senstant paūmėja. Migdomųjų vaistų, sergant minėta liga, patariama vengti, nes jie gali pasunkinti ligą. Kartais miego apnėjos gydymui naudojama teigiamo oro slėgio kaukė. Tuomet ligonį nuo kvėpavimo sustojimų apsaugo nuolatinė teigiamo slėgio oro srovė, kuri nuolatos palaiko kvėpavimo takus atvirus”, - informavo jis.

Dieną pavargęs ir mieguistas, anot gydytojo, žmogus gali jaustis ir dėl kitų priežasčių, tarp kurių dažniausiai būna nemiga ar kiti miego sutrikimai, kaip periodiniai galūnių judesiai naktį.

Jei miegas sutrikęs ilgiau kaip mėnesį ir  dėl to žmogus  blogai jaučiasi dieną, G. Varoneckas pataria būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją arba prašyti, kad šis nusiųstų pas miego sutrikimų specialistą.