Endobiogenetikė: klaidinga manyti, kad širdimi reikia rūpintis tik vyresniems

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė visų mirčių susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl ši tendencija nesikeičia ir ką galime padaryti jau šiandien? Apie tai kalbamės su šeimos gydytoja, endobiogenikos specialiste Evelina Nevardauskiene-Rudzikiene. 

Gydytoja, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių serga širdies ligomis?

Priežasčių yra daug. Gyvename greitu tempu, patiriame daug streso, per mažai judame. Mityboje dažnai vyrauja rafinuoti produktai, per daug cukraus ir angliavandenių, o trūksta daržovių, skaidulų, sveikųjų riebalų. Visi šie veiksniai susideda tarpusavyje: sutrikdo kraujotaką, sustiprina oksidacinį stresą ir ilgainiui apsunkina širdies darbą.

Pradėkime nuo kraujotakos. Kodėl ji tokia svarbi širdies sveikatai?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau žmonės dažnai apie kraujotaką susimąsto tik tada, kai jau nustatoma diagnozė. Juk kraujotaka – tai sistema, užtikrinanti, kad širdis ir visi organai gautų deguonį bei maistines medžiagas, o atliekos būtų pašalinamos. Jei kraujo tekėjimas sulėtėja, kraujagyslės praranda elastingumą, didėja trombų rizika. Tokie pokyčiai kenkia širdžiai ir spartina jos senėjimo procesus. Profilaktinis rūpinimasis širdimi – judėjimas, pakankamas vandens vartojimas, streso valdymas, mitybos papildymas reikalingomis širdies apsaugai medžiagomis yra kritiškai svarbūs.

Kas dar, be kraujotakos, labiausiai pažeidžia širdį?

Vienas reikšmingiausių veiksnių yra oksidacinis stresas. Oksidacinį stresą stiprina užterštas oras, rūkymas, nesubalansuota mityba, miego trūkumas, ilgalaikis psichologinis stresas. Paprastai tariant, tai procesas, kai organizme susidaro per daug laisvųjų radikalų, o antioksidantų, kurie juos neutralizuoja, nepakanka. Toks disbalansas pažeidžia širdies ląsteles, skatina uždegiminius procesus, silpnina kraujagyslių sieneles.

Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti rūpintis širdies apsauga nuo oksidacinio streso ir kraujotakos sutrikimų?

Iš tiesų kuo anksčiau, tuo geriau. Dažnai žmonės galvoja, kad apie širdį reikia pradėti galvoti tik sulaukus pensijos, tačiau pirmieji nepalankūs pokyčiai organizme prasideda dar 30–40 metų amžiuje. Tai laikas, kai profilaktika yra pati veiksmingiausia. Jei pradedame rūpintis širdies apsauga jauname ar vidutiniame amžiuje, turime daug didesnę tikimybę, kad širdis išliks stipri ir atspari ligoms senatvėje.

Kadangi esate endobiogenikos specialistė, kuo šis požiūris į širdies sveikatą skiriasi nuo tradicinio?

Medicina dažniausiai mato širdį kaip atskirą organą – vertina spaudimą, cholesterolį, ritmą, o sutrikus funkcijai skiria vaistus. Endobiogenika žiūri plačiau – širdis yra viso organizmo dalis, glaudžiai susijusi su nervų, hormonų, imuninės sistemų veikla. Jei vienoje srityje atsiranda disbalansas, jis neišvengiamai paveikia ir širdį. Todėl mums svarbu ne tik gydyti pasekmes, bet ir suprasti priežastis. Kraujotaka čia užima ypatingą vietą – ji atspindi viso organizmo būklę ir kartu lemia, kaip širdis atlaikys kasdienius krūvius bei oksidacinį stresą.

Ką mityboje svarbiausia keisti norint kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdį?

Paprasta taisyklė: kiekviename valgyme turėtų būti bent vienas antioksidantų šaltinis. Tai gali būti spalvingos daržovės, uogos, alyvuogių aliejus, riebi žuvis.

Mokslinėje literatūroje daug dėmesio sulaukia tam tikros medžiagos, kurios padeda širdžiai kovoti su oksidaciniu stresu. Pavyzdžiui, kofermentas Q10 dalyvauja energijos gamyboje širdies raumenyje. Hidroksitirozolis iš alyvuogių, astaksantinas iš dumblių, vynuogių sėklų ekstrakte esantys polifenoliai pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, tai reiškia itin efektyviai saugo širdį nuo oksidacinio streso.

Jei kalbėtume apie profilaktinį kraujotakos gerinimą visame kūne, čia nepamainomas yra moksliniais tyrimais patvirtintas, iš japonų medicinos kilęs natokinazės fermentas, kuris neleidžia formuotis trombams, o vitaminas K2 prisideda prie kraujagyslių elastingumo. Vartojant įvairių šaltinių antioksidantus ir fermentus kartu, širdies apsauga gali būti dar veiksmingesnė.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti Pasaulinės širdies dienos proga?

Ne veltui širdies ligų statistika kasmet kartojasi, o išvados išlieka tos pačios – profilaktikai vis dar skiriama per mažai dėmesio. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad širdimi ir kraujotaka reikia rūpintis tik sulaukus vyresnio amžiaus. Tačiau tiesa ta, kad kuo anksčiau pradėsime, tuo didesnė tikimybė, jog širdis išliks sveika ir ilgaamžė.