Dubens organų nusileidimas – dažnai natūrali moters amžėjimo dalis

Apie dubens organų nusileidimą visuomenėje kalbama retai, nors ši būklė su amžiumi paliečia daugelį moterų. Dalis jų apie tai sužino atsitiktinai profilaktinės apžiūros metu, kitos ima nerimauti pajutusios fizinius pokyčius. 

Vis dėlto „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas akušeris-ginekologas dr. Gediminas Mečėjus pabrėžia, kad pirmiausia svarbu suprasti šio reiškinio prigimtį ir atsisakyti stereotipinio požiūrio, jog kiekvienas anatominis pokytis reiškia ligą.

„Dubens organų nusileidimas dažnai yra susijęs su natūraliais organizmo pokyčiais, vykstančiais bėgant metams. Tai yra fiziologinis procesas ir mes visada turime pradėti nuo to, kad tai yra normali moters būsena. Kalbėdami apie galimas korekcijas ar gydymą pirmiausia turime suvokti, jog tai yra natūrali gyvenimo dalis ir vienas iš amžėjimo etapų“, – sako akušeris-ginekologas Gediminas Mečėjus.

Kodėl atsiranda dubens organų nusileidimas?

Gydytojas pabrėžia, kad pagrindinis dubens organų nusileidimo mechanizmas yra susijęs su jungiamojo audinio pokyčiais. Šis audinys organizme atlieka atraminę funkciją, todėl jo savybių pokyčiai ilgainiui lemia anatominius pakitimus.

„Su amžiumi mažėja hialurono rūgšties kiekis, vyksta elastino struktūros pokyčiai, audiniai tampa mažiau elastingi ir labiau linkę išsitempti. Dėl šios priežasties silpnėja dubens organus laikanti atrama, o tai gali lemti jų nusileidimą“, – sako G. Mečėjus.

Gydytojas pabrėžia, kad tam tikrą vaidmenį gali turėti genetiniai veiksniai, nėštumas ir gimdymas, padidėjęs pilvo spaudimas ar intensyvus fizinis krūvis. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad šie veiksniai nėra vieninteliai, todėl kiekvienu atveju svarbu vertinti individualią situaciją.

Amžėjimas apima daugiau nei biologinius pokyčius

Specialisto teigimu, amžėjimą dažniausiai esame linkę vertinti tik per biologinius pokyčius, tačiau tai gerokai platesnis procesas, apimantis įvairius organizmo ir žmogaus patirties pokyčius.

„Biologinis amžėjimas pasireiškia lėtesniu ląstelių atsinaujinimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais, mažėjančia raumenų mase ir silpnėjančia imunine sistema. Bėgant metams keičiasi ir jungiamojo audinio struktūra“, – aiškina gydytojas.

Vis dėlto vien biologiniais pokyčiais amžėjimas neapsiriboja – svarbią vietą užima ir psichologinė žmogaus raida bei socialiniai pokyčiai. Su metais kaupiasi gyvenimo patirtis, keičiasi emocijų reguliavimas, sprendimų priėmimas ir požiūris į kasdienes situacijas.

Gydymo būdų yra, svarbiausia – individualus sprendimas

Pasak G. Mečėjaus, dubens organų nusileidimo gydymas visada turi būti individualus ir pritaikytas konkrečiai pacientei. Vertinamas amžius, bendra sveikatos būklė, fizinis aktyvumas, gretutinės ligos, taip pat moters lytinis gyvenimas ir asmeniniai lūkesčiai.

„Šiandien vis dažniau pripažįstama, kad aktyvus gyvenimas ir lytiniai santykiai gali būti svarbūs įvairiame amžiuje, todėl gydymo metodai parenkami atsižvelgiant ir į šiuos aspektus. Svarbiausia – moterims suteikti aiškią informaciją ir padėti suprasti savo organizmo pokyčius“, – teigia gydytojas.

Jo teigimu, šiais laikais jau yra įvairių sprendimų, leidžiančių efektyviai mažinti simptomus bei gerinti moters savijautą. Gydytojas pabrėžia, kad daugeliu atvejų gali būti taikomos individualiai pritaikytos reabilitacijos programos.

„Ypač efektyvi kineziterapija, kurios metu stiprinami dubens dugno, pilvo ir nugaros raumenys, gerinama jų koordinacija ir ištvermė. Taip pat gali būti taikomos šiuolaikinės technologijos – biogrįžtamojo ryšio sistemos, leidžiančios tiksliau kontroliuoti raumenų darbą, bei įvairios fizioterapinės procedūros, tokios kaip elektrostimuliacija, funkcinė magnetinė stimuliacija ar radiodažnio terapija“, – sako G. Mečėjaus

Reabilitacijos ir sporto medicinos centre moterims siūloma individualios reabilitacijos programos, kurios apima išsamų ištyrimą, gydytojo konsultacijas, instrumentinius tyrimus, kineziterapiją ir, prireikus, šiuolaikines fizioterapines procedūras.

„Reabilitacinės priemonės turėtų būti taikomos po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos ypač tais atvejais, kai operaciniam gydymui indikacijų nepakanka. Tačiau labai svarbu neskubėti pirmaisiais metais po gimdymo, kai organizmas dar natūraliai atsistato. Tokios priemonės gali būti naudingos moterims, kurios patiria emocinį diskomfortą dėl kūno pokyčių ar amžėjimo, taip pat susiduriant su šlapimo nelaikymu, dubens dugno silpnumu ar diskomfortu kasdienėje veikloje“, – teigia gydytojas.

Ne kiekvienu atveju reikalingas gydymas

Visgi specialisto teigimu, vien anatominių pokyčių nustatymas dar nereiškia, kad būtina medicininė intervencija. Sprendimą dėl gydymo visada lemia moters patiriami simptomai ir jų poveikis kasdieniam gyvenimui.

„Medicinoje išskiriamos kelios dubens organų nusileidimo stadijos, tačiau ankstyvoji dažnai laikoma norma ir nereikalauja gydymo. Pirmos stadijos nusileidimą galime rasti beveik kiekvienai moteriai, vyresnei nei 60 metų, ir tai yra normalu“, – sako gydytojas.

Gydymas dažniausiai svarstomas tada, kai atsiranda ryškūs simptomai – diskomfortas, šlapinimosi sutrikimai, kraujavimas ar reikšmingas gyvenimo kokybės pablogėjimas.