Pradžioje keletas citatų iš lietuviškų interneto puslapių, tiesa, senokų. Tai vien todėl, kad oficialios medikų klaidų statistikos niekas nerodo:
„Per metus ES dėl medikų klaidų žuvo apie 100 tūkst. žmonių: klaidos slepiamos, patirtis, kad ir kokia ji būtų, neperduodama, beprasmių mirčių nemažėja. Lietuvoje apskritai bemaž nėra tokio pobūdžio statistikos: tik žiniasklaida išgarsina pavienes dėl medikų kaltės įvykusias nelaimes. Anot J. Galdiko, nemažai tragedijų įvyksta ne iš piktos medikų valios, bet dėl prastos, nekokybiškos medicinos aparatūros, kuriai patikrinti Lietuvoje nėra galimybių“ (šaltinis).
Aišku, jeigu būtų aiškios medikų klaidos – tai jos būtų fiksuojamos Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje. Kas išduoda leidimą teikti medikui paslaugas, tas ir gali atimti. Tačiau pažvelgęs į J. Galdiko vadovaujamos įstaigos žiniatinklį radau tokią informaciją (1 pav.).
„Kiekvieną mėnesį Lietuvoje dėl įvairiausių ligų miršta beveik 3 tūkst. žmonių. Daugelio iš jų gyvybė užgęsta ligoninėse, tačiau kiek iš jų miršta dėl medikų kaltės – tikslios statistikos nėra. Nacionalinė gydymo įstaigų akreditavimo tarnyba praėjusiais metais gavo daugiau nei 200 skundų, kurių daugiau nei pusė pasitvirtino – medikai nesuteikė reikiamos pagalbos“ .
Amerikiečiai kiek atviresni. JAV buvo atlikti įvairūs tyrimai apie medicinos klaidas (2 pav.). Medicinos institutas (TMO) ataskaitose įvertino nuo 44 iki 98 tūkst. ligonių mirčių dėl medikų klaidų per metus, dėl to šį priežastis patenka į mirties priežasčių JAV dešimtuką. Barbara Starfield savo straipsnyje JAMA žurnale mirčių kiekį įvertina dar didesniais skaičiais - priskaičiuoja 225 tūkst. mirčių dėl jatrogeninių priežasčių, dėl to ši priežastis užimtų 3 vietą kaip visų mirčių priežasčių JAV. Olandija ir kt. šalys (1997 m.) apskaičiavo, kad daugiau kaip 1 mln. pacientų nukentėjo ligoninėse ir maždaug 180 tūkst. mirė daugiausiai dėl nepageidaujamos vaistų reakcijos .
Naujausias faktas iš Anglijos. Vienas iš trijų diabetu sergančių pacientų gauna klaidingą gydymą ligoninėje, – atskleidė naujausias tyrimas. Auditas, kuris nagrinėjo 13 400 pacientų duomenis, taip pat nustatė, kad kas penktas pacientas kenčia nuo hipoglikemijos ligoninėje dėl jos kaltės
Lietuvos gydytojų sąjungos ir Mykolo Romerio universiteto atliktas tyrimas „Gynybinės medicinos reiškinių paplitimas Lietuvoje“, kuriame dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai gydytojų, atskleidė, kad baimindamiesiteisinio persekiojimo medikai imasi gynybinių priemonių. 86,3 proc. jų prisipažino siunčiantys pacientą pas kitus specialistus, 66,6 proc. apskritai vengia rizikingų pacientų – sergančių sudėtinga ar pavojinga liga. Net 60 proc. medikų skiria nebūtinus papildomus tyrimus arba reikalingas, bet rizikingas procedūras.
Beje, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių medikų įsitikinę, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku.
Kita pusė. Lietuvos teisinė medikų situacija yra tokia (atsako Gydytojų sąjungos narė gydytoja Daiva Brogienė):
Nelaimės atveju sutelkiamos ir teisėsaugos institucijos, kurios privalo reaguoti į situaciją, patikrinti ir išnagrinėti visus faktus, įrodančius arba paneigiančius patirtą žalą ir gydytojų kaltę. Mūsų šalyje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas, teismo medicinos ekspertus.
Praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo iki paskutinės teismo instancijos trunka 2-3, o kartais ir daugiau metų.
Nors tokia dabar egzistuojanti procedūra žmonėms atrodo labiau suprantama, ji abejotina savo nešališkumu. Viena ginčo pusė abejoja teismo ekspertais (auditoriais), mat jie - tie patys gydymo įstaigose dirbantys medikai.
Kita pusė - medikai - lieka nepatenkinta advokatų galimybėmis suprasti ir įvertinti tikrąją situaciją, nes pastariesiems trūksta medicinos žinių.
Medicina nėra tikslusis mokslas, kuriame visada žinomas atsakymas. 90 proc. lemia sveikatos apsaugos sistema - gydymo sėkmė priklauso nuo savalaikės paslaugos, profilaktinių patikrinimų, prevencinių programų ir pan. Deja, už visas sistemos spragas atsakingas lieka gydytojas.
Matome dvi puses: medikai, kurie tarsi turi už viską atsakyti, net ir už tai, ko jie negali padaryti. O iš kitos pusės: klientai – pacientai, kurie negavę pagalbos ar gavę ne tokią, kokios reikia, gali būti sužaloti ar net numarinti. Tarsi tarp jų yra kažin kokia praraja. Bet įdomiausia, jog tai dirbtinė problema. Visų pirma patys medicinos darbuotojai irgi serga, kartu patenka į kitą pusę. Antra, medicinos žinių ir savivaldos augimas leidžia daryti įtaką pačios medicinos srities veiklai. Normaliose šalyse (bet ne Lietuvoje) veikia ligoninių ir kitų sveikatos įstaigų reitingavimo sistema. Pasirinkdamas pilietis gali atsižvelgti į šiuos vertinimus. Normaliose šalyse (bet ne Lietuvoje) pacientų interesus dažniau gina ne samdytas advokatas, bet draudimo bendrovė ar pacientų gynimo organizacija. Normaliose šalyse (bet ne Lietuvoje) veikia griežtas medicinos auditas, kuris tikrina, ar gydymo įstaigos „neperdozavo‘ tikrinimo ar kitų procedūrų, o pereikvotus pinigus reikalauja grąžinti valstybei. Normaliose šalyse, bet ne Lietuvoje, yra statistiniai duomenys, atspindintys ir medicinos darbuotojų padarytas klaidas.