Dr. Audrius Šimaitis: "Stentai aterosklerozės negydo"

„Aterosklerozė, sukelianti širdies kraujagyslių susiaurėjimus, yra sisteminė liga, todėl intervencinės kardiologijos procedūros jos neišgydo. Geriausia yra daryti viską, kad būtų išvengta šios ligos“, - sako gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Audrius Šimaitis, nuo 2005 metų Jungtinėje Karalystėje, Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, praktikuojantis tiek bendrąją, tiek intervencinę kardiologiją.

Reklama

Dar prieš išvykdamas į Angliją, prieš tai – metams į Australiją, apie 10 metų dirbote Jūrininkų ligoninėje. Esate intervencinis kardiologas – kokias procedūras atliekate? Kaip atliekamos tos intervencijos?

Per visus kardiologo darbo metus esu atlikęs apie 12 tūkstančių koronarografijų, 3 tūkstančius stentavimo procedūrų ir implantavęs daugiau kaip 6 tūkstančius stentų.

Koronarografijos metu, pritaikius vietinę nejautrą, į širdies arterijas pro riešo, kartais – pro kirkšnies arteriją yra įvedami kateteriai ir su kontrasto bei rentgeno pagalba nustatomi jų susiaurėjimai – dėl aterosklerozės proceso susikaupusios cholesterolio sankaupos, siaurinančios širdies arteriją.

Stentavimas yra operacija, kai panašios į koronarografiją procedūros metu naudojant specialius kateterius į širdies arteriją yra įvedamos mažos ir labai lanksčios vielelės. Tada ant vielelės yra užmaunamas mažas balionėlis, arterija jo dėka praplatinama ir per vielelę įvedamas stentas (metalinis tinklelis ), kuris su balionėlio pagalba aukštu slėgiu yra implantuojamas į širdies arteriją ir taip atkuriama normali kraujotaka.

Kaip intervencinės procedūros kito progresuojant medicinai?

Pirmąją širdies kraujagyslių plėtimo procedūrą su balionėliu atliko dr. A. Gruentzig 1977 metais Šveicarijoje. Nuo to laiko ši procedūra tobulėjo milžiniškais šuoliais. Tobulėjo ir kiekvienas procedūros aspektas: tiek kateteriai, tiek vielelės, rentgeno aparatūra.

Didžiausias intervencinės kardiologijos pasiekimas buvo stento atsiradimas paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Stentas gerokai palengvino plėtimo procedūrą, efektyviai gydant plėtimo balionėliu metu atsiradusius įtrūkimus. Tačiau po stentavimo kas trečias pacientas turėdavo patirti pakartotinę procedūrą, nes susiaurėjimai grįždavo.

Prieš 20 metų buvo išrasti vaistus išskiriantys stentai, kurie apie 6-7 kartus sumažino pakartotinio susiaurėjimo riziką. Tai buvo intervencinės kardiologijos revoliucija, dėl kurios plėtėsi ir pacientų ratas, kuriems galima atlikti stentavimo procedūrą. Anksčiau būdavo gerokai daugiau pacientų siunčiama aortokoronarinio šuntavimo operacijai, o šiuo metu daugumai pacientų intervencinei kardiologai gali atlikti stentavimo procedūrą.

Ar po tų procedūrų žmogus jau gali gyventi visavertį gyvenimą?

Stentavimo procedūra yra itin efektyvi pacientams, sergantiems ūmiu infarktu. Tai yra gyvybę gelbstinti ir gyvenimą ilginanti procedūra. Pacientams, sergantiems lėtiniais širdies arterijų susiaurėjimais, rezultatai nėra tokie efektyvūs. Stentavimo procedūra gerina gyvenimo kokybę, tačiau gyvenimą pailgina tik tam tikrų širdies arterijų vietų stentavimas.

Aterosklerozė, sukelianti širdies kraujagyslių susiaurėjimus, yra sisteminė liga, todėl stentavimas nėra aterosklerozės gydymo procedūra. Geriausia yra daryti viską, kad būtų išvengta šios ligos. Taip pat svarbu žinoti, kad kai jau sergama ateroskleroze, tai ne tik svarbu praktikuoti sveiką gyvenimo būdą ir mitybą, bet ir vartoti gydytojų rekomenduojamus vaistus, nes aterosklerozė yra nepagydoma liga ir prasidėjus cholesterolio atsidėjimui į širdies ar kitas arterijas šis procesas nesustoja ir medicinai nėra žinoma priemonių, kurios galėtų šį procesą pasukti atgal. Visos anksčiau aprašytos priemonės švelnina galimas pasekmes.

Kaip manote, koks gyvenimo būdas lemia, kad žmogus galop patenka į intervencinio kardiologo rankas? Ar tas ydingas gyvenimo būdas pastebimas paciento išvaizdoje?

Šiuo metu manoma, kad labai svarbu sveikus gyvenimo įpročius formuoti nuo pačios ankstyvos vaikystės, o edukacinį vaikų mokymą pradėti nuo 5 metų. Tik tada galima tikėtis, kad užaugs daug sveikesnės naujos kartos su visai kitais įgūdžiais nei dabar. Nereiktų užmiršti, kad ne tik blogi, bet ir geri įpročiai yra užkrečiami. Žmogus, pajutęs sveikos mitybos, pastovaus fizinio aktyvumo naudą ir psichologiškai jausdamasis daug geriau, vargu ar norės sukti blogų įpročių keliu.

Fizinio aktyvumo, geros mitybos stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas - šie veiksniai tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai sukelia žmogaus fizinius ir psichologinius pokyčius, kurie atsispindi tiek išvaizdoje, tiek kasdieninėje veikloje, tiek elgsenoje.

Reikia pasakyti, kad mokslas negali dar išsamiai paaiškinti aterosklerozės procesų. Tik 50 procentų ligos atvejų gali būti paaiškinta rizikos faktoriais. Kitais atvejais lemia genai ir aplinkos faktoriai. Šiuo metu yra identifikuota daugiau kaip 100 genų, kurie daro įtaką aterosklerozės procesui.

Ar gydytojams įprasta priminti pacientams apie sveiką gyvenimo būdą?

Sveikatos apsaugos paslaugų teikimas ir kasdienis gydytojo darbas tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje yra toks intensyvus, kad nėra laiko su pacientu išsamiai padiskutuoti apie sveiką gyvenimo būdą. Anglijoje yra specializuotos slaugytojos, kurios apie tai išsamiai kalbasi su pacientais. Apskritai manau, visuomenės švietimas yra visų piliečių pareiga, gydytojai gali tik nurodyti gaires.

Gal pastebėjote, kur žmonės gyvena sveikiau – Lietuvoje ar Anglijoje?

Man atrodo, kad Anglijoje gal daugiau yra kraštutinumų: sąlyginai daugiau žmonių, kurie praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, bet lygiai taip pat sąlyginai daugiau tokių, kurių gyvenimo būdas yra itin prastas.

Gydytojų darbas labai sunkus ir įtemptas. Ar stresas, kurį patiria ir gydytojai, laikomas vienu iš širdies ligų rizikos veiksnių?

Stresas turbūt yra visų ligų, taip pat ir širdies bei kraujagyslių, rizikos veiksnys. Yra viena specifinė liga, kuri panaši į infarktą ir turi daug infarkto požymių, bet nėra miokardo infarktas, ir ji vadinama streso sukelta kardiomiopatija (Takotsubo kardiomiopatija). Anglai ją vadina sudužusios širdies sindromu (“broken heart syndrome”). Šią ligą sukelia tiesioginis didelis stresas.

Kaip sušvelninti streso pasekmes?

Kai ieškojau darbo Anglijoje, anglai visada klausinėdavo apie hobį. Tavo mėgstamas užsiėmimas atspindi, kaip tu sugebi atsipalaiduoti. Kai esi atsipalaidavęs ir grįžti į darbą užsimiršęs, tai daug lengviau pakeli kasdienines įtampas ir stresus. Tai padeda kurti geresnę atmosferą, įkvepia komandos narius.

Kaip pats palaikote savo širdies sveikatą?

Niekada nevartojau alkoholio, nerūkiau ir už tai esu labai dėkingas savo tėvams, kurie įdiegė tai nuo pat ankstyvos jaunystės. Šeimoje praktikuojame subalansuotą mitybą. Nesame vegetarai ar veganai, tačiau raudonąją mėsą valgome tik 1-2 kartus per savaitę. Per dieną suvalgome 7-10 porcijų vaisių ar daržovių. Pagal naujausias rekomendacijas, kiekvienas žmogus per parą turėtų suvartoti mažiausiai 30 gramų skaidulų. Skaidulų vartojimas yra labai svarbus sveikai žarnyno florai. Žarnyno flora mokslui yra dar mažai pažįstamas pasaulis. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad žarnyno flora daro įtaką daugybei žmogaus organizmo procesų: antiuždegiminėms reakcijoms, miegui, psichologinei būsenai, gerina atletų rezultatus. Vaisiai ir daržovės taip pat turi daugybę antioksidantų nei mineralų, būtinų sveikai organizmo veiklai.

Sportuoju 2 - 4 kartus per savaitę. Anglijoje atgimė mano jaunystės aistra dviračių sportui. Per metus dviračiu nuvažiuoju daugiau nei automobiliu: per 5 tūkstančius kilometrų. Labiausiai atsipalaiduoju važiuodamas Alpėse, esu tris kartus įveikęs visas Alpes nuo šiaurės iki pietų (Ženeva – Nica), 3 kartus dalyvavęs vienose iš sunkiausių dviračio mėgėjų varžybų “L’Etape du Tour de France”. Taip pat daug dviračiu važinėjęs Lietuvoje, Prancūzijoje, Kanaruose, dalyvavęs treniruočių stovyklose Maljorkoje. Šiais metais pirmą kartą dalyvavau ir atskiro starto lenktynėse Lietuvoje.